Smulkieji prekiautojai vargsta, kol atsikrato susikaupusių centų.
Savo išaugintomis daržovėmis Palangos turguje prekiaujanti 80 metų Eugenija Staniulienė per vasarą baltais ir geltonais centais prikaupė beveik 250 litų.
Vasaros pabaigoje pensininkė juos į popierinius litus mėgino išsikeisti įvairių bankų kurorto skyriuose, tačiau to padaryti moteriai nepavyko.
Bankai kratosi centų
Motinai padėti pasišovęs ir keleto bankų skyrius aplankęs jos sūnus Zigmantas Staniulis taip pat greitai nuleido rankas.
Bankai nemažą centų maišelį tiesiog atsisakydavo priimti.
Darbuotojos sakydavo, kad perskaičiuoti tiek monetų neturinčios laiko, aiškindavo, kad sugedęs metalinių pinigų skaičiavimo aparatas.
„Įrodinėjau, kad centai yra tokie pat pinigai kaip ir popieriniai litai, tad juos privalu priimti.
Tačiau bankai centus atsisakydavo priimti netgi už nustatytą 4,5 proc. perskaičiavimo mokestį“, – apie patirtus vargus pasakojo Z.Staniulis.
Sukauptais centais palangiškei nepavykdavo atsiskaityti ir prekybos centruose.
Pardavėjos iš karto susiraukdavo, kai geltonus centus pensininkė pažerdavo tiktai už 20 litų kainuojančius pirkinius, o kasoje pradėjus juos skaičiuoti piktai imdavo niurzgėti eilėje laukiantys žmonės.
Baltų centų pardavėjos kartais visiškai nepriimdavo.
Gelbėja tiktai pažintys
Vis dėlto E.Staniulienę išgelbėjo į turgų apsipirkti atėjusi pažįstama vieno banko darbuotoja.
Paskyrusi priėmimo laiką, ji palangiškės sukauptus smulkius pinigus banke iškeitė be jokio mokesčio.
Panašiai su centais vargsta kone visi Palangos smulkieji verslininkai.
Atsiskaitydami už smulkias paslaugas ar kioskuose parduodamas nebrangias prekes poilsiautojai netgi pasinaudoja proga atsikratyti piniginėse nešiojamų smulkių pinigų.
„Neimti centų negaliu, nes apsisukę nueis pirkti kitur. O man po to lieka didžiausias vargas juos išsikeisti ar padėti į sąskaitą“, – guodėsi vienas palangiškis.
Jis prisipažino, kad visi smulkieji verslininkai vasarą stengiasi susidraugauti su bankų darbuotojais.
Laukia papildomos išlaidos
Metaliniai pinigai galvos skausmą kelia ne vien smulkiesiems prekybininkams, bet ir dideles sumas surenkančioms įmonėms.
Automobilių stovėjimo apmokestinimą administruojantis Palangos savivaldybės Rinkliavų centras per 4 mėnesius surenka apie 750 tūkst. litų.
Atsiskaitymo SMS žinutėmis dar neįdiegusi savivaldybės įstaiga visą rinkliavą gauna metaliniais litais.
„Kai Klaipėdoje Lietuvos banko skyriuje veikė nemokamas monetų priėmimo punktas, metalinius pinigus veždavome ten.
Uždarius šį skyrių mėginome tartis su komerciniais bankais, tačiau jie net už išrūšiuotus metalinius litus paprašė 4,5 proc. įmokamos sumos.
Siekdami sumažinti išlaidas sudarėme sutartį su saugos tarnyba „Eurocash 1“, kuri inkasavimo paslaugas teikia už 3,6 proc.
Per vasaros sezoną mums tai kainuoja apie 25 tūkst. litų, tačiau tai – gerokai mažiau, nei reikėtų mokėti bankams“, – pasakojo kurorto Rinkliavų centro direktorius Gintaras Žukevičius.
Anot jo, nuo papildomų nemažų išlaidų neišgelbės nė kitais metais ketinama įdiegti galimybė už automobilio stovėjimą kurorte atsiskaityti SMS žinutėmis.
„Mobiliojo ryšio operatoriai už atsiskaitymo žinutėmis paslaugą reikalauja net 12–15 proc. pervedamos sumos, nes vos 4 mėnesius per metus automobilių stovėjimą apmokestinanti Palanga jiems yra neparanki klientė“, – teigė G.Žukevičius.
Susidaro nemaži mokesčiai
Didieji Lietuvos komerciniai bankai už monetų perskaičiavimą ima nemažą mokestį.
Už didesnį monetų kiekį „Swedbank“ nuskaičiuoja 4,5 proc. nuo į sąskaitą įmokamos sumos.
DNB bankas iki 20 litų taiko 3 litų mokestį.
Atnešus didesnę sumą išrūšiuotomis monetomis imamas 4 proc. mokestis, o už nerūšiuotas jis pakyla iki 6 proc.
SEB banke už 3 litus galima atnešti monetų iki 40 litų. Didesnei sumai taikomas 4,5 proc. ir papildomas 3 litų mokestis.
Dauguma bankų mokesčio už atneštas monetas atsisako, jei ši suma į sąskaitą padedama kaip terminuotasis indėlis.
Tiesa, smulkiesiems verslininkams nesuprantama, kodėl vienodo procentinio dydžio mokestis taikomas perskaičiuojant centus ir litų monetas.
„Metalinius litus lengviau suskaičiuoti nei centus. Tačiau už gerokai didesnes litais sukaupiamas sumas bankams tenka sumokėti dešimtis kartų daugiau“, – teigė jie.
Į eurus keis be mokesčių
Anot Lietuvos banko, norint išvengti išlaidų už keičiamas monetas, reikėtų palaukti iki Naujųjų metų, kai nacionalinė valiuta bus pradėta keisti į eurus.
Pagal įstatymą numatyta, kad litus į eurus keičiančios šalies finansinės įmonės tai privalės daryti neatlygintinai, todėl negalės imti nustatyto mokesčio ir keičiant monetas.
Kaip informavo Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Metodikos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Deivis Stankevičius, monetos į eurus bus keičiamos pirmąjį kitų metų pusmetį 343 komercinių bankų padaliniuose.
Nuo metų pradžios iki kovo mėnesio monetas į eurus neatlygintinai 14 vietų keis ir 11 kredito unijų bei 330 bendrovės Lietuvos pašto padalinių.
Antrąjį 2015 metų pusmetį nustatytose keitimo vietose bus keičiami tik litų banknotai, tačiau Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune monetas į eurus keis neribotą laiką.
Beje, dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu parduotuvėms ir paslaugų teikimo vietoms vieno atsiskaitymo metu bus leidžiama nepriimti daugiau kaip 50 litų monetų, nepaisant jų vertės.
Apyvartoje – per milijardą monetų
Šių metų vasaros pabaigoje apyvartoje buvo apie 1,18 mlrd. įvairių nominalų apyvartinių monetų, kurių suma siekė 257 mln. litų, o svoris – apie 2,4 tūkst. tonos.
Didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos – atitinkamai 40 ir 21 proc.
Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų skaičius per metus padidėjo 3,2 proc. – iki 393 monetų. Iš jų 155 vienetai – 1 cento monetos.
Trijų nominalų metalinių litų monetos sudarė apie tris ketvirtadalius (76 proc.) visos apyvartoje esančių monetų sumos. Per metus 5 litų monetų apyvartoje sumos dalis sumažėjo 0,4 proc., 2 ir 1 lito – beveik nepakito.
