Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs apie 850 mln. eurų.
Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas akivaizdus - jungtis generuos papildomus keleivių srautus, todėl ekonomiškai pagerėja visas projektas, be to, padidės naudos ir kaštų santykis.
„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, ji apima ne tik geležinkelį, bet ir susijusius projektus - stočių modernizavimą ir kita“, - sakė A.Kakulis.
Jis teigė, kad vertė apskaičiuota, remiantis 2010 metų kainomis.
„Naudos-kaštų santykis pajuda teigiama linkme nuo 1,75 iki 1,78 santykio visame tinkle.
Konkrečiai Lietuvoje rezultatai pagerėja 10 proc.“, - aiškino „Aecom“ atstovas.
Pasak jo, žemės paėmimui visuomenės poreikiams šiame ruože gali prireikti apie 21,5 mln. eurų (apie 74,2 mln. litų).
Jo teigimu, krovinių linija tarp Kauno ir Vilniaus yra pakankamai gera, tačiau nauja jungtis pagerintų keleivių susisiekimą.
A.Kakulis teigė, kad optimaliausia būtų keleiviniams traukiniams tarp miestų važiuoti kas pusvalandį: „Du keleiviniai traukiniai per valandą yra tai, ką mes numatome 2020 metais - kas 30 minučių traukinys iš Kauno į Vilnių. Numatome 10,5 tūkst. kelionių per dieną“.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas teigė, kad šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno važiuoja maždaug 3,3 tūkst. keleivių per dieną, arba apie 100 tūkst. keleivių per mėnesį.
Anot A.Kakulio, jungtis padėtų sujungti ir Kauno bei Vilniaus oro uostus.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai. Anot jo, kol kas neaišku, ar Vilniaus-Kauno jungtis bus finansuojama iš 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos, ar vėlesnės.
„Partnerių sutikimo nereikia, reikia, kad būtų Europos Komisijos sprendimas.
Sunku tikėtis šitame finansiniame periode, tokia, matyt, būtų realybė. Tos lėšos, kurios skirtos kaip nacionalinis vokas, jeigu valstybės jų neišnaudos iki 2016 metų pabaigos, jos pateks į bendrą katilą ir per Europos Sąjungą bus perskirstomos iš naujo.
Tad jeigu tame periode bus pinigų, aišku, paraišką mes bet kokiu atveju teiksime“, - sakė ministras R.Sinkevičius.
Jo teigimu, bendra „Rail Baltica“ įmonė planuoja pateikti paraišką EK iki vasario pabaigos. Lietuva jau parengė savo paraiškos dalį, tačiau ministras neatskleidė, kiek konkrečiai bus prašoma lėšų.
Anksčiau skaičiuota, kad Vilniaus-Kauno jungtis galėtų kainuoti apie 1 mlrd. litų.
Ministras teigė, kad be studijos buvo sunku įvertinti projekto kainą, tačiau, pasak jo, akivaizdu, jog suma bus didesnė nei anksčiau skaičiuoti 1 mlrd. litų. Tačiau R.Sinkevičius mano, kad 850 mln. eurų kaina yra paskaičiuota su „atsarga“ - realiai jis gali būti mažesnė, o kaštų ir naudos santykis dėl to bus dar geresnis.
„Kai nėra studijos, labai sunku vertinti. Realią kainą arba rinkos kainą nustatys darbų konkursai. Žinoma, tikėtis, kad ji priartės prie 1 mlrd. litų, sunku, kai įvardyta 850 mln. eurų. Bet tai yra (850 mln. eurų - BNS), aš manau, tam tikra atsarga, kad tie rodikliai bus dar geresni“, - sakė R.Sinkevičius.
Dėl bendros įmonės „RB Rail“, kuri teiks paraiškas EK, akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas - Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
