Nuosavo verslo keliu planuoja sukti kas šeštas jaunuolis

„Per pastaruosius ketverius metus verslumo padėtis Lietuvoje smarkiai pagerėjo, o ypač – jaunimo tarpe“, – konstatavo Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 29, 2014, 8:00 AM, atnaujinta Jan 24, 2018, 8:10 AM

„Per pastaruosius ketverius metus verslumo padėtis Lietuvoje smarkiai pagerėjo, o ypač – jaunimo tarpe“, – konstatavo Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė.

Pasak D. Matukienės, augančiam jaunimo verslumo lygiui įtakos turėjo keli svarbūs veiksniai, susiję su sąlygų jaunam verslui gerinimu.

Jaunam verslui – paramos krepšeliai

„Visų pirma, jau treji metai, kaip jaunimas iki 29 metų gali gauti vadinamąjį „verslo krepšelį“ – nemokamas 4 val. trukmės konsultacijas verslo klausimais. Įsteigus įmonę, šis skaičius padidėja iki 50 val. nemokamų konsultacijų, susijusių su dokumentų tvarkymu, marketingu, teisiniais klausimais ir viskuo, kas kelia neaiškumų per pirmuosius veiklos metus“, – pasakojo D. Matukienė.

Antras svarbus veiksnys – Mažųjų bendrijų įstatymas, įteisinęs naują savarankiškos veiklos formą, kuri pasirodė priimtina daugeliui verslo naujokų.

„Per pastaruosius porą metų Lietuvoje susikūrė per 7 tūkst. mažųjų bendrijų. Šitokių skaičių nėra buvę per visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – pabrėžė LSVVT pirmininkė. Pasak D. Matukienės, pavyzdžiui, JAV per pirmuosius metus bankrutuoja per 60 proc. naujų įmonių, o Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,5 proc. – tai rodo kokybiško verslo kūrimosi tendencijas.

Dar vienas svarbus veiksnys – naujai susikuriančių verslų finansavimas Verslumo skatinimo fondo (VSF) lėšomis. Kreipęsi į daugelyje regionų veikiančias kredito unijas, jauni žmonės verslo idėjos įgyvendinimui gali gauti iki 86 tūkst. Lt lengvatinę paskolą iš VSF.

Anot D. Matukienės, joks bankas verslo naujokams nesiryžtų skolinti tokios sumos. „Tokią paskolą verslo pradžiai galima išmokėti per 5 m., o INVEGA kompensuoja net 95 proc. palūkanų. Tad naujų įmonių steigimuisi sudarytos sąlygos šiuo metu – itin palankios“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė.

Jaunimui – galimybės veikti visame pasaulyje

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka pritarė, jog jaunimo verslumui didelės įtakos turi nuosekliai gerėjančios verslo idėjų realizavimo sąlygos, tarp jų – ir Europos Sąjungos finansinių instrumentų parama verslo pradžiai. M. Zakarka pabrėžė ir palankią aplinką, leidžiančią jaunimui tobulėti, pasisemti tarptautinės patirties, veikti be sienų.

„Dabartiniai jaunuoliai – tai karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje. Šie žmonės turi platesnį akiratį, jiems atviros šalių sienos ir kiekvienas yra laisvas susikurti asmeninę gerovę. Be to, jauni asmenys labiau linkę rizikuoti: net suklydę jie gali keltis ir eiti iš naujo, pasirinkti atlikti praktiką užsienyje, pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių – šie žmonės turi kaip niekad daug galimybių. Todėl tą ryžtą verslauti greičiausiai sukūrė esamos aplinkos sąlygos“, – teigė LiJOT vadovas.

Entuziazmas – svarbu, bet reikia nepervertinti jėgų

Tuo tarpu savo verslą pastaraisiais metais įkūrę gyventojai įsitikinę, jog jaunatviškas entuziazmas ir tikėjimas savo jėgomis – labai svarbūs varikliai verslo pradžioje. Jie padeda nepaisyti sunkumų dėl finansavimo trūkumo, konkurencijos baimės ar neišvengiamo popierizmo kalnų. Tačiau lygiai taip pat svarbu tinkamai užsibrėžti verslo tikslus – jei jaunatviškas maksimalizmas reikalauja visko „čia ir dabar“, verslo pradžioje galima greitai nusvilti. „Jaunas žmogus, norintis pradėti verslą, turi suprasti, kad tai pareikalaus gerokai daugiau jėgų nei dirbti samdomą darbą. Verslininkas dirba ir nedirbdamas – kartais tą vidinį variklį išjungi be galo sunku. Tad jei norisi greitai ir lengvai uždirbti, nuosavas verslas nėra išeitis, kadangi mažiausiai metus dažniausiai nebus jokio pelno. Bet jei žmogus žino, kaip sukurti vertę – pirmyn, o pinigai ilgainiui atsiras“, – teigia Klaipėdoje įsikūrusio greitojo maisto restorano–baro „Happy U“ vadovas Tomas Karkauskas.

Antrus metus veikiančios Utenos reklamos ir dizaino įmonės „Colorita“ vadovė Rita Rimkevičienė taip pat mano, kad jauno žmogaus entuziazmą versle turi lydėti kryptinga ir nuosekli veikla. „Vyresni žmonės turi kur kas didesnį, ant pečių nešamą patirties ir atsargumo bagažą, o jaunimas, atvirkščiai – viską vertina šviesiau, jie turi polėkio imtis veiklos – kartais per daug visko neapgalvodami – ir tai dažnai pasiteisina. Tačiau pradėjus nuosavą verslą, labai svarbu iškelti konkrečius tikslus ir nuosekliai, kryptingai jų siekti“, – pabrėžė verslininkė. Mažmenine prekyba užsiimančios Ignalinos įmonės „Lijorta“ vadovė Jolita Račkaitė įsitikinusi, jog Lietuvai reikia verslių, jaunų žmonių, kurie nebijotų dirbti, išbandytų modernias technologijas ir skleistų naujas tendencijas.

„Turėdamas optimizmo, tikėjimo tuo, ką daro, gebėjimo mąstyti ir didelį norą, žmogus gali padaryti bet ką. Esu padrąsinusi vieną merginą atidaryti savo studiją – be paskatinimo ir be paskolos ji tikrai nebūtų to padariusi. Todėl verslo pradžiai reikalingas ne tik finansavimas, bet ir tikėjimas savo jėgomis“, – teigė neseniai savo verslą pradėjusi moteris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip A. Armonaitė ir E. Gentvilas vienas kitam pamokslavo