Verslo naujokai: dirbti tenka sunkiau, bet nesigailime

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog verslininkai dirba sunkiau už kitų profesijų atstovus. Su tokia nuostata sutinka ir 80 proc. asmenų, pastaraisiais metais pradėjusių savo verslą. Nepaisant to, daugiau nei keturi penktadaliai verslo naujokų teigiamai vertina savo sprendimą imtis savarankiškos veiklos.

Parduotuvės „Buitukas“ įkūrėjas D. Kancevičius teigė žinojęs, kur kiša galvą – įkūrus nuosavą verslą laisvo laiko praktiškai neliko.
Parduotuvės „Buitukas“ įkūrėjas D. Kancevičius teigė žinojęs, kur kiša galvą – įkūrus nuosavą verslą laisvo laiko praktiškai neliko.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 7, 2014, 2:10 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 1:53 AM

„Spalio mėnesį atlikome verslininkų, kurie verslo pradžiai pasinaudojo Verslumo skatinimo fondo (VSF) paskolomis, apklausą. Vos 3 proc. jų nurodė besigailintys savo sprendimo pradėti nuosavą verslą. Tuo tarpu net 82 proc. verslo naujokų mano, jog šis sprendimas buvo teisingas, o dar 15 proc. teigė kol kas dar negalintys įvertinti sprendimo pradėti savarankišką veiklą pasekmių“, – sakė VSF paskolų išdavimą koordinuojančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas.

„Amatininkas“ – darbštaus verslininko apibūdinimas

VSF paskolų gavėjai tvirtina, jog tapus verslininkais dirbti tenka sunkiau, nei užimant samdomų darbuotojų pareigas. Tačiau tai jaunų žmonių neatbaido – viską kuriant praktiškai nuo nulio, niekada nebūna lengva. Štai įmonės „K.A. Sakai“ įkūrėjas, bistro „Al Fresco“ Kaune savininkas Audrius Sakas teigė save laikantis labiau amatininku, nei verslininku, ir dėl to visai nepergyvenantis.

Verslininkas, mano manymu, yra vadovaujantis per atstumą, o amatininkas – tas, kuris nespjauna į darbą ir viską prireikus gali atlikti pats, – šypsojosi vadovas. – Norint sukurti kažką išties gero, reikia nusiteikti dirbti daugiau nei 10–12 valandų per dieną ir sugebėti prireikus pakeisti kiekvieną darbuotoją. Kartu su žmona Kristina bendraujame su klientais, patys paruošiame stalelius, nuėję į virtuvę – padedame gaminti... Tik dalyvaujant vyksme galima iš tiesų pajusti verslo dvasią“.

Būtent dėl to, kad neprarastų galimybės visko sužiūrėti pats, plėsti gerai besisekančios veiklos vyras neketina ir sakosi sukūręs sau puikią darbo vietą.

Nėra kam dirbti? Ne bėda

A. Sakui antrino ir uogų, pieno bei kitų nealkoholinių kokteilių baro „Soltes Raw“ vadovas, įmonės „Diltra“ direktorius Tadas Žemgulys, kuris viena didžiausių problemų versle įvardijo dirbti norinčių darbuotojų trūkumą. Dėl to vaikinas šiuo metu už baro stovi pats.

„Dirbu neskaičiuodamas valandų, nors taip būti gal ir neturėtų. Tačiau nesiskundžiu – darbas man teikia džiaugsmą, – tikino „Soltes Raw“ savininkas. – Būtent todėl manau, kad verslas, ko gero, nėra skirtas kiekvienam. Ypatingai svarbu turėti tam tikrų būdo bruožų, būti neabejingam darbui ir nestokoti kantrybės“.

Kavinės, vyninės ir suši baro „Studija“ Tauragėje įkūrėja Justina Marozaitė pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, jog darbe sukasi kiekvieną dieną, todėl, jei tik turėtų miegmaišį, jame ir nakvotų. Mergina skatina nusiteikti, kad pradėjus verslą reikės nemažai paaukoti, bet viską atperka akivaizdūs sunkaus darbo rezultatai – besikuriantis nuolatinių klientų ratelis.

Vidinė ugnelė – verslo variklis

Darius Kancevičius, Druskininkuose įkūręs buitinės vaizdo bei garso technikos ir nestandartinių baldų parduotuvę „Buitukas“, joje dirba ir su klientais bei tiekėjais bendrauja vienas pats.

Prieš užsiimdamas nuosavu verslu, vaikinas dirbo prekybos srityje samdomu darbuotoju. „Užsidarius padaliniui, likau be darbo ir mačiau tik dvi galimybes: arba važiuoti į užsienį, arba susikurti darbo vietą pačiam“, – pasakojo D. Kancevičius.

Įkūrus nuosavą verslą, laisvo laiko praktiškai neliko, bet D. Kancevičius sakė dėl to nenustebęs ir žinojęs, kur kiša galvą. Pasak „Buituko“ įkūrėjo, jei tik žmogus turi su verslu susijusių svajonių, kurios atitinka rinkos poreikius, tuomet vardan idėjos verta atiduoti save: turimą laiką, energiją ir vidinę ugnelę. „Beje, be pastarosios nieko ir nebus – be vidinio entuziazmo net ir aplinkinių palaikymas versle nieko gera neduotų“, – tvirtino vaikinas.

VSF paskolas visoje Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, jų išdavimą koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Verslumo skatinimo priemonę inicijavo ir fondui finansavimą iš ES Struktūrinių fondų skyrė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.