Eksportas traukėsi
Iki tol, kol Rusija neparodė ragų, mėsos perdirbėjai į ją išgabendavo penktadalį ar net ketvirtadalį jautienos ir jos gaminių. Prekiaujant jais Rusijoje pelną buvo galima sukrauti gerokai greičiau, nei parduodant skerdieną ar jautienos produktus kitoms valstybėms.
Tačiau jau 2013-aisis rinką prižiūrinčios Rusijos tarnybos ėmė boksuoti mėsos perdirbėjus, - eksporto leidimai buvo stabdomi tai kelioms įmonėms iš karto, tai pavieniui. O šiemet rugpjūtį prekyba apskritai sustojo.
Pavyzdžiui, 2012-aisiais į Rusiją iš Lietuvos jautienos buvo eksportuota už 210 mln. litų, o pernai, prasidėjus apribojimams, šis skaičius krito iki 120 mln. litų. Šiemet, sausio-rugpjūčio mėnesiais pardavimas Rusijai susitraukė iki 85 mln. litų.
Nuo rugpjūčio Rusija apskriti liovėsi pirkti jautieną, - kaip ir visus kitus maisto produktus iš visų ES valstybių.
Pirmiausia tai kirto per kišenę ūkininkams, - galvijų supirkimo kainos akimirksniu susitraukė trečdaliu. Pastaruoju metu susiformavo produkcijos iš jautienos perteklius, ir mūsų šalies ūkininkai dėl to kas mėnesį praranda apie 10 mln. litų.
„Anksčiau, 2012-aisiais, pardavimas Rusijoje sudarė apie 20 proc. įmonės apyvartos. O šiemet ji buvo susitraukusi iki 7 proc.
Jautėme, kad artėja diena, kai Rusija apskritai uždraus importą. Nes jau 2013-aisiais Rusija sugalvodavo įvairių priežasčių, ir laikinai nutraukdavo importą. Todėl nebeteikėme prekybai su ja pirmenybės, bet atkakliai ieškojome alternatyvų“, - sakė bendrovės „Krekenavos mėsa“ generalinis direktorius Linas Grikšas.
Skatins vartoti
Šiuo metu Lietuvoje užauginama gerokai daugiau galvijų, negu suvalgoma jautienos. Vienas žmogus per metus mūsų šalyje šios mėsos suvalgo maždaug 4 kg. Tai kone trigubai mažiau, nei Vakarų Europos valstybėse. Tuo tarpu kiaulienos kiekvienas mūsų sušlamščiame per metus apie 43 kg. Tad mėsos perdirbėjams ir galvijų augintojams tenka sukti galvą, kaip surasti kelią į lietuvių šaldytuvus, pinigines bei pakeisti įpročius.
„Dauguma lietuvių perka aukščiausios rūšies gaminius, - už gerą produktą esame linkę mokėti brangiau. O jautiena visame pasaulyje yra brangesnė ir už kiaulieną, ir už paukštieną, nes jos maistinė vertė yra didelė.
Didelė ir savikaina. Nes galvijai auga lėtai, mažiausiai – pusantrų metų. O štai kiaules galima užauginti per pusmetį, broilerius – per keletą mėnesių“, - priminė L.Grikšas.
Lietuvos vartotojams iki šiol buvo siūloma labai mažai rūkytų ar vytintų gaminių iš jautienos, o virtų dešrų ar dešrelių iš jos apskritai nebuvo gaminama.
„Sukūrėme keturis gaminius: virtas jautienos dešreles, virtą dešrą, vytintą dešrą ir vytintas dešreles. Ir kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga sumanėme socialinę akciją, skirtą lietuviškos jautienos vartojimui paskatinti. Prie jos netrukus prisidės ir kiti mėsos produktų gamintojai“, - sakė L.Grikšas.
Ant gaminių bus klijuojami specialūs lipdukai, informuojantys, kad tai produktai, pagaminti iš lietuviškos jautienos.
„Rusijai paskelbus embargą, kasdien sulaukdavau begalybės žurnalistų skambučių, o jų visų klausimas visų buvo toks pat: „Tai ką dabar darysit?“
O ką išties daryti? Tuomet ir ėmėme sukti galvą, kur nupulti“, - sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas.
Pirkėjai dairosi lietuviškų prekių
Pasak "Maxima" prekybos tinklo atstovės Renatos Saulytės, tinklo parduotuvėse Lietuvoje kasdien apsiperka maždaug 0,5 mln. žmonių. Jie per parą išperka apie 20 tonų kiaulienos ir tik 1,5 tonas jautienos.
"Prekiaujame tik lietuviška jautiena. Pastaruosius penkerius metus jos pardavimas didėjo. Šiemet, palyginti su 2013-aisiais, jis pasistiebė 6 proc. Žmonės pamažu ant prekystalių atranda jautieną, bet jos pardavimas, palyginti su kiaulienos pardavimu, yra nedidelis.
Tam įtakos turi ir vartojimo tradicijos, ir kaina. Pavyzdžiui, per akcijas jautienos parduodame dukart daugiau, nei įprastai", - sakė R.Saulytė.
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, iš prigimties lietuviai - mėsėdžiai. Bet jų pasirinkimui didelę įtaką perkamoji pinigų galia. Supirkimo kainos sumenko "Jautienos suvartojimas ES šalyse nuolat didėja, Lietuvoje - atvirkščiai, mažėja. Viena priežasčių - tai brangesnė mėsa nei kiauliena ar paukštiena. Be to, mažėjančiam vartojimui įtakos turi ir tai, kad lietuviai vaikosi madų ir atiduoda pirmenybę, pavyzdžiui, žaliavalgystei", - sakė J.Talmantas.
Visa bėda, anot ūkininkų atstovo, kad Lietuvoje, kol jautienos vartojimas yra menkas, o po Rusijos embargo susikaupė produkcijos perteklius. Galvijų supirkimo kainos smarkiai nukrito, o tuo pačiu - ir juos auginančių ūkininkų pajamos.
"Gyvulių neįmanoma auginti ilgiau, nei dera. Juos tenka parduoti už tokią supirkimo kainą, kokią moka supirkėjai. Rusijai užkirtus sienas, ji krito trečdaliu", - sakė J.Talmantas.
Jei anksčiau už gyvo svorio galvijienos kilogramą buvo mokama apie 6 litus, dabar apie 3,5 - 4 litus.
Išperka Vakarai
"Nei mėsinių veislių galvijai, nei skerdiena į Rusiją nepatekdavo. Labai mažai jos atsiduria ir ant lietuvių stalo, - žmonės jos dažniausiai nusiperka iš pačių ūkininkų. Tokios jautienos paklausa Vakaruose labai didelė, nė iš tolo nepatenkiname poreikio", - sakė Mėsinių galvijų augintojų asociacijos atstovas Darius Dzekčiorius.
Ir italai, ir ispanai, ir graikai išgraibsto lietuvišką jautieną. Nes žino, kad gyvulius mūsų šalies ūkininkai užaugina kone ekologiškai, - laukuose, papildomai nešerdami jokiais augimą skatinančiais pašarais. O ir ligos į gerai prižiūrimas bandas neįsimeta.
Tuo tarpu ir Italijoje, ir Ispanijoje mėsinių veislių galvijai auginami tik tvartuose, nes bijomasi vadinamosios "kempinligės" užkrato. O ir šeriami jautukai anaiptol ne pievų žole.
"Lietuvoje šiuo metu sunkiausia pieninių veislių galvijų augintojams, nes buliukus jiems tenka parduoti itin pigiai, nors jų mėsa ir kokybiška, ir vertinga. Produktai iš jos galėtų pasiekti ir mokyklas, ir vaikų darželius, ir gal net kariuomenę. Tereikia, kad į juos būtų atkreiptas dėmesys. Todėl mes ir esame už akciją, skatinančią lietuviškos jautienos vartojimą", - sakė D.Dzekčiorius.
