Praeitą savaitę Briuselio statistikai paskelbė, jog gruodį infliacija euro zonos šalyse buvo neigiama, o metinė infliacija buvo minus 0,2 procento. Tuo tarpu ekspertai perspėjo: jeigu nebus imtasi radikalių priemonių, euro zonai gresia defliacijos krizė, kaip buvo Japonijoje.
Naujienos apie seniai prognozuojamą defliacijos pradžią ir staigus naftos kainų kritimas padidins spaudimą Europos centrinio banko (ECB) vadovui Mario Draghi, pažymi straipsnio autorė.
Viena iš nedaugelio galimybių, kurias turi ECB, yra sušvelninti pinigų ir kredito politiką, rašo H.Stewart ir priduria, kad kai kurie ekspertai mažai tiki apčiuopiama didelio masto intervencijos nauda.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad ekonomistai paprastai neskambina pavojaus varpais, jeigu defliacijos laikotarpiai būna trumpi, ypač jeigu tokio reiškinio priežastis – išoriniai veiksniai.
Tačiau dabar situacija yra kitokia: jau seniai būgštaujama, kad euro zonoje, kur ekonomikos augimas lėtas, o kai kurios šalys išgyvena recesiją, mąžtančios kainos gali tapti plačiai paplitusiu ir nusistovėjusiu reiškiniu. Dėl mažos vartojimo paklausos įmonės gali atsisakyti investicijų ir apriboti darbo užmokesčius, teigiama leidinyje.
H.Stewart primena, kad Japonijos vyriausybei prireikė daugiau kaip 20 metų ekonomikai ištraukti iš panašių „defliacijos spąstų“. Danny Gabay iš „Fathom Consulting“ perspėjo, kad situacija euro zonoje prastesnė, negu Japonijoje prieš prasidedant vadinamajam prarastajam dešimtmečiui.
Kaip mano kai kurie ekspertai, euro zona neišvengs ilgai trunkančio silpno ekonomikos augimo laikotarpio ir aukšto nedarbo lygio, tad bus aktyviau reikalaujama rasti alternatyvą griežtų ekonominių priemonių doktrinai, teigiama straipsnyje.
Parengė Leonas Grybauskas
