Bankui labiausiai rūpi turtuoliai ir verslininkai

Smulkūs klientai mažesniems bankams nenaudingi. Uždarbis iš būsto paskolų pernelyg menkas, kaip ir pelnas iš smulkių operacijų. Todėl geriausia išeitis – visą dėmesį sutelkti tik į verslą ir turtuolius.

„Danske Bank“ apsisprendė, kad vargti su smulkiais klientais neapsimoka.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Danske Bank“ apsisprendė, kad vargti su smulkiais klientais neapsimoka.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)

Feb 4, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 5:36 AM

Tokiu keliu Baltijos valstybėse nusprendė eiti „Danske Bank“, turintis klientų aptarnavimo skyrius ir Lietuvoje.

Bankų klientų teisių gynėjai sako, kad tokie sprendimai tik dar labiau sumažins konkurenciją.

Rezultatai netenkino

„Mes nusprendėme atsisakyti privačių klientų aptarnavimo verslo ir šiuo metu svarstome įvairius variantus“, – rašoma vakar išplatintoje „Danske Bank“ 2014 m. veiklos ataskaitoje.

Mat privačių klientų aptarnavimas Baltijos šalyse neduoda siekiamos grąžos, užsimenama net apie darbuotojų mažinimą.

„Danske Bank“ Lietuvoje yra aktyvus būsto paskolų teikėjas, gyventojai naudojasi banko išduotomis kortelėmis.

Bankas turi 11 klientų aptarnavimo padalinių, iš jų penki yra Vilniuje.

Lietuvos filialas pernai uždirbo 32,406 mln. litų grynojo pelno – 2,9 karto mažiau nei užpernai, kai grynasis pelnas sudarė 93,726 mln. litų.

Svarbiausi turtingi klientai

„Danske Bank“ Vilniaus skyrius vakar puolė aiškinti, kad bankas ir toliau vykdys stabilią veiklą Lietuvoje ir teiks paslaugas tiek verslo, tiek privatiems klientams.

Tačiau pagrindinis dėmesys bus sutelktas į verslo bankininkystės klientų aptarnavimą.

„Naujas segmentas – tai dideles pajamas turintys klientai“, – paskelbė „Danske Bank“ generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas.

Bankas taip pat pranešė, kad „masinio segmento“ klientai bus ir toliau aptarnaujami, tačiau jiems bus pasiūlyta savitarna ir elektroniniai kanalai.

Sumažės konkurencija

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė apgailestavo, kad bankai, užuot labiau konkuravę, traukiasi.

„Konkurencijos ir taip trūksta, o jei pamažu bankas atsisakys mažmeninės bankininkystės, bus tik blogiau“, – sakė R.Paukštė.

Jo nuomone, bankus reikia labiau prižiūrėti, nes ilgainiui ir daugiau jų pradės skirstyti klientus į atskiras rūšis.

„Vieni valgys razinas, kiti – juodą duoną. Taip neturėtų būti“, – tvirtino R.Paukštė.

„Sampo“ grupę įsigijo itin brangiai

Priežasčių, kodėl „Danske Bank“ atsisako mažmeninės bankininkystės, galima rasti praeityje. Bent jau apie tai užsimena Lietuvos finansų rinkos dalyviai.

Dar 2006 metų lapkritį „Danske Bank“ įsigijo „Sampo“ grupę. Bankai su šiuo vardu veikė ne tik Baltijos šalyse, bet ir Suomijoje bei Rusijoje.

Prieš pat krizę už „Sampo“ sumokėta 4,05 mlrd. eurų. „Sampo“ laiku pasitraukė iš bankų veiklos, iš sandorio uždirbo 2,9 milijardo eurų.

„Bet „Danske Bank" taip ir nesugrįžo šios investicijos. Tai buvo brangus pirkinys“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas finansų rinkos dalyvis.

Nuo 2008 metų birželio „Sampo“ vardą Lietuvoje galutinai pakeitė „Danske Bank“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.