Mažėja pirkėjų, bet ne parduotuvių

Nors parduotuvių jau yra kone ant kiekvieno kampo, prekybos tinklai vis dar nestabdo plėtros. Maža to, į nedidelę rinką bando įsisprausti vis nauji žaidėjai.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

2015-02-12 07:39, atnaujinta 2018-01-13 10:53

Kur du pešasi, trečias laimi. Pirkėjai pajuto, kad dėl jų besistumdantys prekybos tinklai pagaliau ėmė karpyti prekių kainas. Tiesa, dar simboliškai, bet jos bent nebedidėja.

Net patys prekybininkai neslepia, kad apyvarta nebeauga taip sparčiai, kaip norėtųsi, o pirkėjų mažėja.

Pasak bendrovės „Maxima LT“ generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio, nuo 2012-ųjų kopęs aukštyn apsipirkimų skaičius pernai susitraukė maždaug 3 proc.

Parduotuvių tik gausės

Nepaisant to, 2014-aisiais bendras prekybos tinklų plotas padidėjo 34 tūkst. kvadratinių metrų. Vien „Maxima LT“ pernai jį padidino 4 tūkst. kv. metrų.

Šįmet prekybininkai irgi nespaus stabdžių.

Pasak „Rimi“ atstovės Giedrės Bielskytės, šis tinklas, praėjusiais metais Lietuvoje atidaręs 9 naujas parduotuves, plėtros lėtinti neketina.

„Šiuo metu statomos keturios naujos parduotuvės. Viena jų kyla Kaune, trys – Vilniuje“, – sakė G.Bielskytė.

Rinkos senbuviai puikiai žino, kad šiemet vien Vilniuje turėtų išdygti penkios Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvės.

Sparnus stiprina ir „Fresh Market“ savininkai – per pusantrų metų jie Lietuvoje atidarė 26 parduotuves.

Pernai Latvijoje savo parduotuves įmonei „Mego“ pardavusi bendrovė „Palink“ Lietuvoje toliau plėtėsi – atidarė dvi naujas.

Pasak „Iki“ atstovo Andriaus Petraičio, tinklas sparčiai buvo plečiamas nuo 2010-ųjų, tad šiuo metu turi daugiausia parduotuvių – 236. „Maxima LT“ jam nusileidžia vos aštuoniomis.

Vis dėlto, užuot ginęs arklius pirmyn, „Iki“ dėmesį sutelkė į jau turimas parduotuves ir pernai maždaug dešimtadalį jų rekonstravo.

„Šįmet darysime tą patį – atnaujinsime parduotuves. Antraip būtų sunku įtikti pirkėjams, nes jiems rūpi ne tiktai prekių kaina, bet ir tai, kad jose būtų patogu apsipirkti“, – sakė A.Petraitis.

Kaip nepakišti kojos sau?

Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, svarbiausia plėtros užduotis šiuo metu – nekonkuruoti patiems su savimi.

„Tiesiog svarbu, kad tam tikroje teritorijoje mūsų pačių parduotuvės nebūtų per arti. Ko gero, esame vienintelis tinklas, kuris drąsiai atidarinėja prekybos centrus šalia savo konkurentų.

Žinoma, kiekviena nauja parduotuvė mažina aplinkinių apyvartą, bet pirkėjams visa tai tik į naudą“, – sakė D.Dundulis.

Kol kas jis ranka mojo ir į atžingsniuojantį „Lidl“, ir į augantį „Fresh Market“. Anot D.Dundulio, ypač pastarojo tinklo apyvarta visos Lietuvos atžvilgiu dar per maža, kad būtų verta nerimauti dėl jo plėtros.

Žvilgsniai – į užsienį

„Maxima LT“ ir „Norfos mažmena“ – vieninteliai tinklai, kurie šiuo metu suka lizdus užsienyje.

Maždaug prieš porą metų „Norfos mažmena“ pradėjo žvalgybą Baltarusijoje – Molodečno ir Vileikos miestuose, kuriuose ketina statyti ir parduotuves, ir gamyklas. Vis dėlto praėjo nemažai laiko, kol idėjos virto realybe.

„Baltarusijoje neseniai gavome statybų leidimą, tik dabar pradedame joms rengtis. O į kitas valstybes žingsniuoti nė neplanuojame“, – sakė D.Dundulis.

Penkiose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Lenkijoje parduotuves valdanti „Maximos grupė“ pernai atidarė 17 naujų parduotuvių ir rekonstravo 31, bendrovės investicijos į visa tai siekė 56 mln. eurų.

Sparčiausiai šios grupės įmonės augo Lenkijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Aldik“ apyvarta Lenkijoje praėjusiais metais siekė 37,7 mln. eurų, ir, palyginti su 2013-aisiais, buvo 21,6 proc. didesnė.

Pernai Varšuvoje atidarytos 2 „Aldik“ parduotuvės, o jų tinklą ketinama plėsti ir šįmet. „Maxima Eesti“ bendra apyvarta sudarė per 401 mln. eurų ir buvo 5,2 proc. didesnė nei 2013 metais.

Estijoje laukia iššūkių

„Plėtra negali vykti aklai. Viską tenka skaičiuoti.

Įtakos turi ir gyventojų skaičius, ir vartojimo tendencijos, ir geopolitiniai įvykiai. Todėl šįmet didžiausia plėtra vyks Lenkijoje, kur turime 26 „Aldik“ parduotuves, ir Estijoje, kurioje yra per 70 parduotuvių.

Išvis Estija šiemet mums – iššūkis. Taline turėtų iškilti pirmoji didelė „Maximos“ parduotuvė“, – sakė „Maximos grupės“ įvaizdžio ir komunikacijos vadovas Giedrius Juozapavičius.

Estijoje šiai grupei tenka atremti didelę ten įsitvirtinusių tinklų „Prisma“, „Rimi“ ir „Selver“ konkurenciją.

Maždaug prieš metus „Maximą“ Latvijoje ištikusi nelaimė privertė šį tinklą kaimyninėje šalyje atsižadėti plėtros planų.

„Pernai tik rekonstravome ten jau esančias parduotuves. Visas dėmesys buvo sutelktas į vidaus pokyčius: saugumą, darbo santykius, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems. Šie metai bus panašūs – teks tęsti pradėtus projektus“, – sakė G.Juozapavičius.

Kol žmonės pirks, tol tinklai plėsis

Linas Stabingis

Aleksandro Stulginskio universiteto ekonomistas

„Kuo didesnė konkurencija, tuo didesnė nauda pirkėjams. Ir ne tik jiems, bet ir gamintojams.

Kaune, Savanorių prospekte, „Rimi“ ką tik pastatė parduotuvę, už 300 metrų – „Maxima“, dar už kelių šimtų metrų – kita „Rimi“. Tokia didelė tinklų plėtra liudija, kad jie turi lėšų statyboms. Iš kur? Už jas sumoka ne kas kitas, o pirkėjai.

Vertinant nuolaidas, kurias prekėms taiko mūsų šalies prekybos tinklai, akivaizdu, kad jų marža yra gana didelė. Ji suteikia galimybę tinklams plėstis.

Be to, kai kurie prekybos tinklai dideles – iki 30 proc. siekiančias nuolaidas skelbdavo kartą per mėnesį, pastaruoju metu tai daro kartą ar du per savaitę.

Manau, kad didėjant prekybininkų konkurencijai tinklų marža mažės – maisto prekės vis labiau pigs. Tad vartotojai, kurie dažniausiai gyvena nuo algos iki algos, galės įsigyti daugiau kitokių prekių. O tai paskatins ir gamybos augimą.“

Kainų karai – tik į naudą

Rūta Vainienė, ekonomistė

  „Didėjanti tinklų konkurencija vartotojams – tik į naudą. Nes konkuruoti tinklai gali tik mažindami kainas.

  Pastaruoju metu jie perdalina rinką. Naujų vartotojų juk neatsiranda, tad dalis jų perviliojami iš kitų tinklų, bet kartu – ir iš kitų savo parduotuvių. Kiekvieno papildomai investuoto euro grąža mažėja. Tačiau ir stovėti vietoje – dar neįmanoma. Nes už sustojusius tai kiti padarysi. Ir tai vis dar kursto plėtrą.

  „Lidl“ savininkai taip pat aklomis neina į naujus regionus. Bet tai didžiulis darinys. Jei „Lidl“ ir nepasisektų Lietuvoje, – jei reikėtų pasitraukti, šiam tinklui tai nebūtų milžiniškas praradimas. Nes geriausias rinkos tyrimas – atėjus ir pabandžius. „Lidl“ yra milžinas, prekes jis perka milžiniškais kiekiais, ir, tikėtina, Lietuvoje mato galimybę konkuruoti.

  Nors ir girdėti teiginių, kad kainų karai – blogai, kad jie išstums mažuosius, niekada šie argumentai nepasitvirtina. Tai paliudija ir telekomunikacijos bendrovių konkurencija, – juo ji didesnė, tuo mažesnės paslaugų kainos.“

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.