„Pozicija nepasikeitė, paraiškos teikėjai iš Lietuvos pusės bus du: bendra įmonė, kurios paraiškos dalis apie 30 mln. eurų – projektavimo trasoms ir statybų darbams, o kita dalis bus teikiama nuo Lietuvos valstybės per „Lietuvos geležinkelius“, – spaudos konferencijoje po Latvijos ir Lietuvos transporto ministrų susitikimo ketvirtadienį Vilniuje pareiškė Rimantas Sinkevičius.
Pasak jo, Lietuva teikia paraišką atskirai, nes bendra įmonė negalėtų išpirkti žemės visuomenės poreikiams, be to, siekiama, kad Lietuvoje liktų pridėtinės vertės mokestis už atliktus darbus.
„Man sunku būtų įsivaizduoti, kaip bendra įmonė („RB Rail“ – BNS) galėtų išpirkti Lietuvos savininkams priklausančias žemes. Aš galvoju, kad tą dalyką turi daryti valstybė, ji turi patirtį, turi šiek tiek skirtingą teisinę bazę, kaip tai daroma, todėl manau, kad bendra įmonė to darbo nelabai galėtų atlikti. Iš kitos pusės, labai svarbu ir gavus europinę paramą statybos darbams, kad tas pridėtinės vertės mokestis, kuris gali patekti į valstybės biudžetą, ir patektų“, – teigė R.Sinkevičius.
Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas (Matisas) teigė, kad ES finansavimą galima gauti keliais būdais, tačiau reikia parodyti, kad Lietuva dalyvauja bendrame projekto finansavime.
„Yra skirtingi projekto finansavimo būdai. Latvija ir Estija deda visus pinigus paraiškai per bendrą įmonę. (...) Lietuva šioje bendroje paraiškoje dalyvauja su maždaug 30 mln. eurų. Mums labai svarbu parodyti, kad Lietuva taip pat rimtai dalyvauja projekte“, – spaudos konferencijoje sakė A.Matisas.
Anot jo, ekspertai turės peržiūrėti paraiškas EK, kad Lietuvos paraiška sietųsi su bendros įmonės paraiška.
„Lietuvos įsitraukimas į projektą sieks apie 190 mln. eurų. Svarbu, kaip tai atsispindės bendroje projekto paraiškoje ir mes tai turime parodyti. Šiandien ir rytoj Vilniuje vyks ekspertų susitikimas, kurio metu mūsų ekspertai kažkaip bandys šiuos dalykus sujungti“, – aiškino Latvijos ministras.
Ministrai pasirašė laišką Europos Komisijai, kuriame nurodo, jog valstybės palaiko „Rail Baltica“ projektą. Laišką dar turėtų pasirašyti ir Estijos ministrė.
„Šis laiškas yra palaikymas projektui. (...) Tai pristatymas, kad trys vyriausybės palaiko projektą, ne tik įmonė, kuri teikia projekto paraišką, bet kad ir iš vyriausybių pusės šis projektas yra palaikomas“, – teigė Latvijos ministras, paklaustas, ar laiškas parodo, jog Latvija pritaria Lietuvos pozicijai dėl finansavimo modelio.
Paraiška EK turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Lietuva, Latvija ir Estija iš viso prašys maždaug 620 mln. eurų paramos pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).
Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų. Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.
Ketvirtadienį pradedamas transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto viešinimas.
Pirmasis krovininis traukinio sąstatas „Rail Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Lenkijos sienos įveiks šiemet rugsėjį, o iki metų pabaigos tokios galimybės galbūt atsivers ir keleiviams. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jis dalyvauja šio milžiniško projekto pristatymo maratone, kurio pirmasis etapas įvyko Kaune.
Lietuva „Rail Baltica“ įrengimui skyrė 300 mln. eurų – tai vienas didžiausių savo mastais projektų šalies istorijoje.
Nuo Kuano iki Lenkijos sienos geležinkelio trasos ilgis sieks 132 kilometrus, o šiuo metu įrengta 97 proc. kelio. Taip pat teko pastatyti 16 tiltų, 17 kilometrų triukšmą mažinančių sienelių, 115 kilometrų geležinkelio linijos apsauginės tvoros.
Krovinių gabenimui trasa „Rail Baltica“ ypatingos reikšmės turės Palemone kuriamas logistikos centras. Šis centras, taip pat oro uostas, statomas krovinių uostas Nemune ir pagrindinių automobilių kelių sankirta pavers Kauną reikšmingu logistikos centru.
Daugiau rūpesčių kyla dėl keleivių vežimo, mat būtina su kaimyninėmis suderinti daugybę klausimų: nuo tvarkaraščių iki tarifų.
„Šie darbai jau vyksta, tačiau dar sunku pasakyti, kad pajudės keleiviniai traukiniai“, – kalbėjo „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
