„Šiandien Europoje atsivėrė seniai pamirštos karinės grėsmės, ekonominius santykius varžo Rusijos paskelbtų draudimų barjerai. Tai – įtemptas laikas, kai Vyriausybei tenka dirbti nuolatinės parengties režimu – prognozuoti ir sekti prognozes bei turėti operatyvų arba atsarginį veiksmų variantą.
Rusijos embargas turėjo neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ne tokios stiprios ir staigios, kokios, matyt, tikėjosi draudimų sumanytojai. Lietuvos ekonomikos pamatas yra tvirtas ir sukrėtimą atlaiko. Pernai ekonomika augo beveik 3 procentais, didėjo darbo užmokestis, mažėjo nedarbas“, – sakė Premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, nors III ketvirtį sustojo lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją ir buvo taikomi suvaržymai vežėjams, pernai BVP augo panašiai kaip ir kitais metais. 2014 m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo fiksuojama nerimą kelianti defliacija.
Praėjusiais metais toliau leidosi dujų ir elektros kainų kreivė. Pernai iš Rusijos koncerno „Gazprom“ išsiderėta 20 proc. mažesnė dujų kaina ir gauta beveik 95,6 mln. eurų nuolaida. Svarbus mūsų derybinės sėkmės „argumentas“ buvo sparčiu tempu statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dujų importo iš „Gazprom“ kaina iki 2012 m. tik didėjo ir pasiekė vieną aukščiausių kainų Europoje,o 2015 m. ji bus net 55 proc. mažesnė. Prognozuojame, kad šiemet verslo sektorius gamtines dujas galės įsigyti mokėdamas vidutiniškai 220 eurų už tūkstantį kubinių metrų, o reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai bei kiti buvę AB „Lietuvos dujos“ klientai, kuriems taikoma papildoma 20 proc. nuolaida, mokės 175 eurus.
„Praėjusiais metais verslo dalyvių skaičius išaugo 2,5 procento. 80 proc. ūkio subjektų turėjo mažiau nei 10 darbuotojų. Čia dirbo 17,5 proc. visų dirbančiųjų. Taigi verslas yra nusiteikęs optimistiškai – steigiamos įmonės ir kuriamos darbo vietos“, – pažymėjo Premjeras.
Prie ekonomikos augimo svariai prisidėjo, pasak Premjero, sparčiai besiplečiantis statybų sektorius. Visas savivaldybes apėmusi renovacijos programa didino statybų mastą daugiau kaip 15 procentų. Lietuva yra ir statybų lyderė ES. Pernai įmonės savo jėgomis atliko darbų už 2,5 mlrd. eurų.
2014 m. krovinių apyvarta padidėjo 6,7 proc., krovinių vežimas – 3,5 proc. Tačiau akivaizdžiai senka vežimų srautas Rytų kryptimi. Krovinių vežimo apyvarta į Rusiją kelių transportu paskutinį ketvirtį sumažėjo 21,3 proc., o visa apyvarta – 6 proc.
„Užsienio prekybai įtakos turėjo Rusijos embargas, tačiau mūsų ekonomikai kol kas tai nėra labai skausminga – eksportas sumažėjo 0,6 proc. Embargo prekių dalis sudarė 4,5 proc. viso eksporto, arba 8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tačiau šių prekių srautai didėja į ES rinkas, lietuviškoms prekėms sėkmingai tiesiami keliai į Azijos, Afrikos šalių rinkas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Svarbus ekonomikos augimo variklis – vidaus vartojimas. Per metus prekių apyvarta padidėjo 5,6 proc. Euro įvedimas turėjo įtakos ne maisto prekių pirkimams – metų pabaigoje didėjo elektronikos ir buities prekių paklausa.
Tam turėjo įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio augimas. Realusis darbo užmokestis padidėjo 4,6 proc., o vidutinis neto darbo užmokestis – 5,1 proc.
Per metus dirbančių gyventojų skaičius padidėjo 2 proc., bedarbių sumažėjo 8,4 proc. Mažėja ir ilgalaikio nedarbo lygis.
Premjeras pasidžiaugė, kad pavyko sumažinti jaunimo nedarbą. „Spręsdami šią problemą, Europos Sąjungoje esame tarp lyderių – 2010 m. nedarbo lygis siekė 35,7 proc., o 2014 m. jau tik 19,3 proc. Darbo biržos duomenimis, pernai pradėjus įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvas, jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažėjo 1,6 procentinio punkto. Numatoma, kad šiemet vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės“, – sakė A. Butkevičius.
Premjeras neabejoja, kad mūsų ekonomikai įtakos turės ne tik Rusijos taikomas draudimas lietuviškoms prekėms, bet ir bendras Rusijos ekonomikos smukimas.
„Tačiau net ir nepriklausomi ekonomistai situacijos nedramatizuoja. Nors esama įvairios rizikos, tikimės įgyvendinti užsibrėžtus ekonominio augimo tempus, stiprindami pagrindinius Lietuvos ekonomikos variklius. Skatindami vidaus vartojimą, gerinsime aplinką investicijoms, tiesime kelius į naujas rinkas. Tam pasitelksime naujas projektus ir finansinius instrumentus. Turime vilčių, kad prie to, didindamos algas, prisidės ir įmonės, nes jų pelnai pastebimai didėja“, – pažymėjo Premjeras.
