UNESCO nutraukė ginčus dėl tilto per Kuršių marias

Po rusų skundų Kuršių nerijoje

Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą žalą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą žalą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Feb 26, 2015, 8:33 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:38 AM

Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą vizualinę bei fizinę žalą. Tokią išvadą prieš kelias dienas Pasaulio paveldo centrui išsiųstoje ataskaitoje pateikė pajūryje apsilankęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas dr. Tarnas Fejerdy.

„Dabartinė situacija, kai jokio tilto nėra, priešingai, sudaro sąlygas veikti automatiniam žmonių srautų į neriją filtrui. Ypač kalbant apie per didelę vietovės apkrovą transportu. Todėl reikia aiškiai deklaruoti, kad dabartinė padėtis privalo išlikti nepakitusi“, – teigiama ataskaitoje Pasaulio paveldo centrui. Joje rekomenduota Lietuvos valdžiai teisiškai įtvirtinti draudimą statyti bet kokį tiltą į Neringą.

Specialistas įvertino ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įtaką Kuršių nerijos gamtai. Konstatuota, kad jis nekelia jokio neigiamo poveikio susiformavusiai aplinkai.

Tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija viešėjo pamaryje sausio pabaigoje.

„Tikrai atsižvelgsime į UNESCO išvadas. Jei pasakė, kad tilto negalima statyti – nestatysime, galvosime apie tunelį. Laikausi tos pačios pozicijos: susisiekimas tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos turi būti geresnis, nes to nori patys neringiškiai“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringos savivaldybės taryba pernai sausį pritarė tilto į Kuršių neriją statybos idėjai. Miesto politikų nuomone, tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.

98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.