Mokslo slėniais naudosis 10 kartų dažniau

„Klasterio tikslas – padidinti bendradarbiavimą ir sinergiją sveikatingumo srityje, – pasakoja klasterio „iVita“ direktorė Diana Vertelkienė. – Visų pirma, klasteryje buvo sukurta išmani sistema, kuri matuoja širdies ritmą ir gautus fiziologinius parametrus perduoda į išmaniuosius įrenginius. Šis bendrai sukurtas produktas „iPulsas“, startuoja rinkoje. Taip pat visi klasterio nariai toliau bendradarbiauja tarpusavyje, kuria naujus produktus, kartu bando eiti į užsienio rinkas“.

Skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.<br>M.Astrausko nuotr.
Skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.<br>M.Astrausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 25, 2015, 11:55 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 8:01 AM

„Klasterio tikslas – padidinti bendradarbiavimą ir sinergiją sveikatingumo srityje, – pasakoja klasterio „iVita“ direktorė Diana Vertelkienė. – Visų pirma, klasteryje buvo sukurta išmani sistema, kuri matuoja širdies ritmą ir gautus fiziologinius parametrus perduoda į išmaniuosius įrenginius. Šis bendrai sukurtas produktas „iPulsas“, startuoja rinkoje. Taip pat visi klasterio nariai toliau bendradarbiauja tarpusavyje, kuria naujus produktus, kartu bando eiti į užsienio rinkas“.

D.Vertelkienė taip pat pastebi, kad klasterio nariams, kuriant produktus, prireikė ir lietuviškų mokslo centrų, vadinamųjų slėnių. „Būna tokių projektų, kurie vykdomi mokslų centruose, slėniuose, kai perkamos jų paslaugos“, – kalba D.Vertelkienė. Taip suteikiamos sąlygos bendradarbiauti mokslui ir verslui.

Slėniai veiks efektyviai

„Savo esme slėniai tai yra mokslo infrastruktūros išvystymo projektai, dar kartais juokais pavadinami „mokslinės įrangos pirkimo sąrašais“. Lietuva ilgą laiką į šią sritį visai neinvestavo, todėl investicijos čia buvo būtinos, – sako Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. – Kitas klausimas ar galima buvo jas padaryti efektyvesnėmis“.

Tad ar galima? „2007–2013 m. investicijų į slėnius tikslas buvo sukurti modernią mokslo infrastruktūrą, dabar iki 2020 m. dėmesį nukreipsime į slėnių įveiklinimą“, – taip akcentuojama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pozicijoje.

Pasirodo, Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sistemoje ypač trūksta infrastruktūros, įgalinančios vykdyti efektyvią eksperimentinę plėtrą, didinančią komercializuojamų mokslinių tyrimų rezultatų apimtis. Todėl 2014–2020 m. ES programavimo laikotarpio investicijos bus nukreiptos į tokią infrastruktūrą kuri bus naudojama MTEPI veiklų komercializavimui.

Lietuvoje šiuo metu ŠMM kartu su Ūkio ministerija aktyviai įgyvendina 5 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėją. Tai savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Bendra investicijų į minėtus penkis slėnius suma viršija 300 mln. eurų.

Vis tik, klausiame ekspertų, kaip būtų galima šiuos mokslo centrus priversti veikti maksimaliai efektyviai.

„Šiuo metu reikia pradėti aktyviai naudoti tai ką turime. Pirmiausia reikia aiškiai parodyti įrangos slėniuose potencialą, tada pademonstruoti ką mokslininkai su ta įranga gali padaryti ir nustatyti protingą kainą už šias paslaugas“, – siūlo E.Leichteris.

Anot jo, didžioji slėnių problema yra menkai išvystyti marketingo ir pardavimų gebėjimai. „Iš kur jiems rastis, jeigu slėniai yra universitetų produktas. Tačiau patys universitetai tai jau suprato, nes kai kurie aktyviai investuoja į technologijų perdavimo centrus bei atviros prieigos centrus. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pradėjo „Open R&D“ projektą, kur pamažu inventorizuojama turima įranga“, – kalba Žinių visuomenės instituto vadovas. ŠMM atstovai tikisi, kad įsigytos infrastruktūros kaštus didele dalimi galės padengti pajamos iš produktų komercializavimo ir išorės vartotojams teikiamų paslaugų. Jeigu tai pavyktų užtikrinti, slėniai egzistuotų kaip save išlaikančios institucijos. Tai leistų be papildomo didelio valstybės finansavimo užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų skatinimą.

2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšos turėtų būti investuotos į konkrečius mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Taip pat bus kuriamos sąlygos bendradarbiavimui atsirasti perspektyviose ir didžiausią įdirbį turinčiose srityse. Mokslininkai ir studentai bus skatinami komercinti mokslinių tyrimų rezultatus ir kurti inovatyvias įmones.

Skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas:

Priemonė

„Bendri mokslo ir verslo projektai“ Tikslas

Priemonė, derinama su  priemone „Intelektas LT“, sudarys jungtinių mokslo–verslo iniciatyvų paramos schemą. Įgyvendinant šią priemonę, siekiama stiprinti mokslo–verslo bendradarbiavimą.

Investicijų sritis

Ketinama konkurso būdu remti mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių vykdomus projektus, apimančius MTEP veiklas, kurias vykdant siekiama sukurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami Ūkio ministerijai remiant verslo įmones.

Priemonė

„Į rinką orientuotų mokslo-verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą“

Tikslas

Siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę .

Investicijų sritis

Mokslo ir studijų institucijų kartu su verslo įmonėmis įgyvendinami į rinką orientuotų tarptautinio lygio taikomojo pobūdžio MTEP projektai. 

Priemonė

„Mokslo ir studijų institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“

Tikslas

Siekiama sudaryti sąlygas efektyviau identifikuoti komercinį potencialą turinčias mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir studentų idėjas ir teikti paramą jų vystymui.

Investicijų sritis

Ketinama remti mokslo ir studijų institucijose įkurtų inovacijų, žinių, technologijų perdavimo ir panašias funkcijas atliekančių, taip pat naujų idėjų paiešką vykdančių, tyrėjų ir studentų grupėms konsultacijas teikiančių padalinių veiklą.

Priemonė

„MTEP veiklų rezultatų komercinimo skatinimas mokslo ir studijų institucijose“

Tikslas

Skatinamas mokslo ir studijų institucijų personalas ir studentai komercinti MTEP veiklos rezultatus kuriant naujas žinioms imlias įmones.

Investicijų sritis

Ketinama skirti nedidelės apimties subsidijas skirtas padengti pradinius mokslo ir studijų institucijose įkurtų žinioms imlių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštus.

Priemonė

„Kompetencijos centrų plėtra“

Tikslas

Siekiama skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, MTEP rezultatų komercinimą, kuriant eksperimentinės plėtros veikloms vykdyti reikalingą infrastruktūrą mokslo ir studijų institucijose.

Investicijų sritis

Planuojama konkurso būdu remti jau egzistuojančios MTEP infrastruktūros papildymą eksperimentinei plėtrai skirta įranga, atsižvelgiant į jos reikalingumą įgyvendinant MTEPI prioritetus.

Priemonė

„Parama kompetencijos centruose vykdomoms MTEP veikloms“

Tikslas

Siekiama sudaryti sąlygas tyrėjų ir studentų grupėms išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, aprūpinant jas reikiamomis priemonėmis ir teikiant visokeriopas konsultacines paslaugas.

Investicijų sritis

Skirta įsigyti eksperimentinei plėtrai skirtą įrangą mokslo ir studijų institucijose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.