Plastiko klasterio dalyvės – stipriausios šalies plastiko įmonės – šiauliečiai, panevėžiečiai, klaipėdiečiai bei Kretingos įmonė. Mokymo įstaigoms atstovauja Šiaulių valstybinė kolegija, profesinio rengimo centras bei Kauno technologijos universitetas.
„Tiktai suglaudę pečius galime šiandien imti daryti rimtus projektus, kurie leistų mums konkuruoti ne lengvoje rinkoje, o eksporto plotmėje“,– sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Įmonių atstovai sako nemažai pasiekę kiekvienas savo srityse, tačiau tikisi, kad klasteris – tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių susivienijimas – padės joms išeiti į platesnes rinkas, parengti kvalifikuotų specialistų.
„Susijungusios kelios įmonės įgauna žymiai didesnį svorį bet kur – derybose, bendruose darbuose, problemų sprendimuose, iškylančių klausimų atsakymų paieškoje“, – klasterio naudą vardijo „Putokšnis“ generalinis direktorius Algis Atkočiūnas.
„Ateiname ieškoti specialistų, todėl norime dirbti su mokymo įstaigomis – gal jie mums ką nors padės. Šios srities specialistų Lietuvoje trūksta – ypač plastiko mašinų aptarnavimo technologų –jų Lietuvoje išvis neruošia“,– sakė „Stigma“ direktorius Alfredas Zigmantas.
„Sėkmingai galėsime dalyvauti klasterio veikloje prisidėdami savo moksliniu potencialu, išnaudodami savo laboratorijas, kuriose galėsime padėti klasterio nariams atlikti tyrimus“,– sakė Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė.
Pasak pramonininkų, idėja įkurti plastiko klasterį sklandė pusantrų metų. Ją parėmė ir partneriai iš Italijos. Klasterio dalyviai tikisi, kad po metų narių padvigubės.
