„Nesugebėjimas susitarti ... žymėtų pradžią skausmingame kelyje, kuris iš pradžių vestų į Graikijos bankrotą, o galiausiai – į šalies pasitraukimą iš euro zonos ir – visai tikėtina – iš Europos Sąjungos“, – sakoma centrinio banko pranešime.
Derybos su Tarptautiniu valiutos fondus (TVF), Europos Sąjunga ir Europos centriniu banku (ECB) dėl paskutinės 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal milžiniško masto Graikijos finansinio gelbėjimo programą įstrigo, o galutinis terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti pribrendusius finansinius įsipareigojimus, grėsmingai artėja.
Graikija iki šio mėnesio pabaigos turi sumokėti TVF 1,6 mlrd. eurų, o liepą ir rugpjūtį – dar 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui. Graikijos pareigūnai sakė, kad vyriausybė tų mokėjimų atlikti neišgalės.
Analitikai jau seniai perspėja, kad valstybės bankrotas gali sukelti įvykių virtinę, kuri vestų prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, bet šalies pasitraukimo iš ES scenarijus iki šiol nebuvo keliamas.
Graikijos centrinis bankas savo metinėje ataskaitoje parlamentui ir vyriausybei nurodė, kad šalies pasitraukimas iš euro zonos vestų į gilią recesiją, dramatišką pajamų sumažėjimą ir staigų nedarbo šuolį.
„Būtent dėl to Graikijos bankas tvirtai tiki, kad sudaryti susitarimą su mūsų partneriais yra istorinis imperatyvas, kurio negalime sau leisti ignoruoti, – sakoma pranešime. – Visi mums prieinami faktai rodo, kad kompromisas dėl pagrindinių sąlygų, pridėtų prie šio susitarimo, veikiausiai jau yra pasiektas ir kad belieka išspręsti tik nedidelius nesutarimus.“
TVF derybose su Graikija netenka kantrybės
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai derybose dėl Graikijos įsiskolinimų prarado kantrybę. Per kelias pastarąsias dienas šalies kreditoriai viešai išdėstė savo reikalavimus ne tik Atėnams, bet ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams, nepatenkinti šių griežta pozicija. Apie tai praneša „EUbusiness“.
Iki šiol TVF leido partneriams iš Europos vykdyti „konstruktyvias derybas“ su Atėnais dėl to, kokias reformas turėtų įvykdyti šalis mainais į 7,2 mlrd. eurų finansinę paramą. Graikijai lėšos būtinos, norint išvengti nemokumo dėl įsiskolinimų, tačiau šalies pareigūnai atsisako derinti griežtesnes reformas ir taupymo priemones, kurių reikalauja TVF, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija.
Po kelių Briuselyje vykusių nesėkmingų derybų sesijų TVF, paskatintas savo vadovės Christine Lagarde, pakeitė savo toną ir reiškia nepasitenkinimą dėl neryžtingų Europos ir Graikijos veiksmų.
Pirmuoju tokio nepasitenkinimo ženklu tapo TVF atstovo spaudai Gerry Rice pasisakymas: „Vis dar liko nemažai didžiulių skirtumų visose svarbiausiose srityse“. „Pažangos pasiekėme tik kiek sumažindami šiuos skirtumus. Tai dar toli gražu nėra susitarimas“, – kalbėjo jis reporteriams.
Kai tokie žodžiai jokios naudos neatnešė, praėjus trims dienoms, sekmadienį, vyriausiasis TVF ekonomistas Olivier Blanchardas padidino įtampą, paraginęs Europą imtis „sunkių sprendimų“ ir sutikti mažinti Graikijos įsiskolinimus, nors tokį žingsnį euro zonos pareigūnai savo rinkėjams galėtų sunkiai paaiškinti.
Dar antradienį Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras šiurkščiais žodžiais apkaltino TVF dėl graikų skolų krizės ir pareiškė, kad fondui tenka „kriminalinė atsakomybė dėl šiandienos padėties“.
„TVF nori suintensyvinti spaudimą Europai. Žaidimas baigiasi, kiekvienas nori žengti paskutinį savo žingsnį, – teigia buvęs TVF valdybos narys Andrea Montanino. – TVF pinigus praras pirmoji, todėl fondas bando padaryti viską, kad savo išteklius išsaugotų“.
