Graikai matuojasi naują valiutą: nuo skolų raštelių iki drachmos

Graikijos vyriausybė gali išleisti kvazivaliutą – tam tikrus skolų raštelius IOU (angl. „I owe you“ – „Aš tau skolingas“), rašo belgų laikraštis „La Libre Belgique“. Apie tai prakalbo pirmadienį atsistatydinęs graikų finansų ministras Yanis Varoufakis. Šalis gali sugrįžti ir prie drachmos, bet ar patys graikai pasitikėtų naująja valiuta?

Graikai prie bankomatų rikiavosi ir pirmadienį.<br>A.Murauskaitės nuotr.
Graikai prie bankomatų rikiavosi ir pirmadienį.<br>A.Murauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 6, 2015, 5:03 PM, atnaujinta Oct 27, 2017, 6:23 PM

Atsistatydino, nes atskleidė paslaptį?

Graikija tokio žingsnio gali imtis, jei Europos Centrinis Bankas sustabdys eurų pristatymą šaliai. IOU rašteliais graikų valdžia gali išmokėti pensijas, valstybės tarnautojams – atlyginimus, taip pat atsiskaitytų su kompanijoms, tiekiančioms prekes ir energiją. Skolos rašteliai gali įsigalioti šalia euro.

Straipsnyje pažymima, kad kvazivaliutą graikams vėliau teks keisti į eurą rinkos kainomis, o tai gali sukelti milžinišką importinių kainų augimą.

Apie tai britų dienraščiui „The Daily Telegraph“ sekmadienį vakare užsiminė ir dar tuometinis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis. Pasak jo, Graikija gali įvesti paralelinę valiutą ir elektronines IOU.

Kitas britų dienraštis „The Guardian“ pirmadienį rašo, kad būtent šie finansų ministro žodžiai labiausiai supykdė premjerą Aleksį Tsiprą. Ir tai esą galėjo lemti arogantiškojo finansų ministro atsistatydinimą.

Tokią pačią versiją pirmadienį kelia ir „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, A.Tsipras nusprendė atsikratyti finansų ministru po to, kai šis sekmadienio vakarą prasitarė apie galimybę Graikijai įsivesti skolos raštelius, jei šalis pritruks lėšų.

Teks kurti naują valiutą

Graikijos vyriausybė oficialiai teigia, kad bet kokiu atveju stengsis išlaikyti eurą. Naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausa parodė, kad 81 proc. graikų nori, kad šalis liktų euro zonoje.

Tačiau daug ekonomistų sako, kad po „ne“ sprendimo išlaikyti eurą graikams bus labai sunku. Graikijos bankinė sistema  priklauso ir yra remiama Europos Centrinio Banko (ECB). Bet taip buvo iki referendumo.

Tačiau ECB sustabdžius paramą, Graikijai teks sukurti savo valiutą, greičiausiai reanimuoti drachmą, kuri cirkuliavo dar 1100 metų prieš Kristų. To reikia tam, kad ekonomika toliau gyvuotų dabartinėmis sąlygomis.

Valiutos pakeitimas kelia du svarbius klausimus: kaip įvesti į rinką naujus banknotus ir monetas, ką daryti su sąskaitomis bankuose ir finansiniais instrumentais, išreikštais senąja valiuta – eurais.

Nacionalinė vizitinė kortelė

Tačiau yra ir daugiau klausimų. Graikijos Centrinis Bankas Atėnų priemiestyje valdo euro banknotų spaustuvę. Toji spaustuvė spausdino ir drachmas, ir greičiausiai jas vėl spausdintų, jei šalis grįžtų prie senosios savo valiutos.

„Valiuta yra nacionalinė vizitinė kortelė. Taigi valstybė nori, kad ji būtų pagaminta gerai“, – sako Ralfas Wintergerstas, vadovaujantis Vokietijos banknotų spausdinimo bendrovei „Giesecke & Devrient GmbH“.

Jis teigė, kad Graikijai reiktų mažiausiai šešių mėnesių įvesti naują valiutą, o kartais tai užtrunka net dvejus metus. Menininkai turi pateikti pastabas, o saugumo ekspertai – įvertinti vandens ženklus ir kitas saugumo priemones. Centrinio Banko pareigūnai turi planuoti banknotų pristatymą ir t.t.

Daug sunkumų kyla, kai įvedama nauja valiutą, o senoji dar vis likusi apyvartoje, taigi tam tikrą laiką abi valiutos turi cirkuliuoti apyvartoje. Graikijos bankai naująją drachmą greičiausiai prilygintŲ euro vertei, tačiau prekybininkai tikrai abejotų drachmos verte.

„Koks bus keitimo kursas? Kaip vyks konversija?, – klausia Antonio Fatas, ekonomikos profesorius iš INSEAD verslo mokyklos, netoli Paryžiaus. – Tai didelis klausimas“.

Ar kas nors pasitikėtų naujais pinigais?

Graikams tai turėtų būti labiau komplikuota, nes perėjimas bus greitesnis ir beveik be jokio planavimo. O pasitikėjimas drachma priklausys ir nuo pačių graikų – ar jie norės tų pinigų? 

„Kai tik kas nors Graikijoje gaus drachmų, iškart skubės jų atsikratyti“, – neabejoja Petersono tarptautinio ekonomikos instituto Vašingtone vyresnysis mokslinis bendradarbis Jacobas Kirkegaardas.

Kita problema – importuotojai reikalaus atsiskaityti tik eurais, o ne abejotinos vertės drachmomis. Graikijos ekonomika yra  labiau integruota į euro zonos ekonomiką nei šalių, kurios jau pakeitė valiutas.

„Jeigu įvesi valiutą, kurios niekas nenori, bus blogas startas. Tad graikams patarčiau apskritai nustoti galvoti apie pasitraukimą iš euro zonos. Nes tai jų niekur nenuvestų. Nėra jokios alternatyvos, kuri būti lygiavertė eurui“, – teigė buvęs Čekijos Centrinio Banko Rizikų valdymo departamento vadovas Ludekas Niedermayeris.

Parengė Marius Jokūbaitis

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.