Graikijos vyriausybė antradienį pareiškė norinti pasiekti galutinę tarptautinės paramos sutartį iki rugpjūčio 20 dienos ir pateikė parlamentui svarstyti papildomų juridinių aktų projektus dėl mainų sutarties „pinigai už reformas“.
Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai šiuo metu rengia reikalavimus, pagal kuriuos per trejus metus šaliai bus numatytos skubios paskolos. Pasak agentūros, pagalbos programoje dalyvausiančių šalių parlamentai turi patvirtinti pirmosios lėšų dalies pervedimą ne vėliau kaip iki rugpjūčio 13 d. Tik tokiu atveju Graikija gaus pinigus laiku ir galės rugpjūčio 20 d. atsiskaityti už ECB 3,2 mlrd. eurų vertės paskolą.
Bendra suma, kurią skolintojai planuoja skirti Atėnams pagal Europos stabilumo mechanizmo (ESM) programą, siekia 82-86 mlrd. eurų.
Liepos 17 d. tarptautiniai kreditoriai patvirtino sprendimą skirti Graikijai tarpinę 7 mlrd. eurų vertės paskolą. Didžioji šių lėšų dalis buvo panaudota grąžinti dalį paskolų ECB ir TVF – pastarajai įmokas Graikija sumokėti jau vėlavo. Pirmadienį TVF patvirtino gavusi 2 mlrd. eurų iš Graikijos, tą pačią dieną Atėnai pervedė lėšas ir ECB. Pasak „Reuters“, susidariusios paskolų išmokos pagrindinei Europos finansų institucijai siekė 4,2 mlrd. eurų.
Parlamentui pateikė planą
Graikijos vyriausybė antradienį pateikė šalies parlamentui teisinį aktą, kurio dar prieš pradedant derybas dėl finansinės paramos reikalavo šalies tarptautiniai kreditoriai. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras iki trečiadienio turi gauti pritarimą planuojamoms priemonėms. Dar praėjusią savaitę balsuojant dėl pirmojo priemonių paketo jo partijoje kilo sukilimas, todėl veiksmų planas buvo patvirtintas tik jį palaikius už Europos Sąjungą (ES) pasisakančioms opozicijos partijoms.
Nors teigiama, kad antrasis planas turėtų įžiebti mažesnę nesantaiką, tačiau jis taip pat taps iššūkiu parlamente.
Anot dokumento, Graikijos įstatymų sferoje bus pradėtos taikyti Europos Sąjungoje galiojančios nuostatos, teikiančios paramą problemų turintiems bankams ir apsaugančios mokesčių mokėtojus nuo kylančių galimybių priverstinai gelbėti žlungančias finansų institucijas.
Pagal vadinamąją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) pirmiausiai žlungant bankams nukenčia jų akcininkai ir kreditoriai, o tik tuomet pradedami naudoti mokesčių mokėtojų pinigai.
Europos Komisija gegužės pabaigoje suteikė dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį Italija, Prancūzija ir dar devynios ES šalys privalės priimti šias nuostatas, nors jos turėjo būti pradėtos taikyti dar iki 2014 metų pabaigos.
Taip pat Graikijai pateiktuose dokumentuose minimos ir naujos nuostatos šalies civilinių teismų sistemoje – jomis norima paspartinti dažnai užsitęsiančius procesus ir mažinti išlaidas.
Slovakai nusiteikę griežtai
Slovakija taps viena iš pirmųjų, reikalausiančių, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos, jeigu šalies pareigūnams nepavyks susitarti dėl kreditorių reikalaujamų sąlygų patvirtinimo. Tai antradienį pareiškė Slovakijos premjeras Robertas Fico. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Reporteriams ministras pirmininkas pareiškė, kad Slovakija fundamentaliai pasisako prieš Graikijos skolos nurašymą.
„Jeigu matysime, kad Graikija nukrypsta nuo savo įsipareigojimų vykdymo, Slovakija bus viena iš tų šalių, kurios prašys Graikijos pasitraukti iš euro zonos“, – kalbėjo R. Ficas.
Ekspertai pabrėžia, kad Slovakija pastaraisiais mėnesiais tapo viena iš griežčiausiai nuostatų besilaikančia šalimi derybose dėl Graikijai skirtos finansinės paramos.
Graikijos vyriausybė antradienį pateikė šalies parlamentui teisinį aktą, kurio prieš pradedant derybas dėl finansinės paramos reikalavo šalies tarptautiniai kreditoriai. Šalies premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) iki trečiadienio turi gauti pritarimą planuojamoms priemonėms.
