Naują įstatymą Seime buvo nuspręsta priimti po to, kai reprivatizacijos grėsmė iškilo šimtui mokyklinių sporto aikštelių, 30 parkų, Varšuvos universiteto, Mokslų akademijos ir Užsienio reikalų ministerijos pastatams.
Reprivatizacijos bylos iš viso yra iškeltos 2000 objektų, dalyje iš jų gyvena 12,5 tūkst. žmonių. Tokia problema itin aktuali sostinėje – 1945 metais, siekiant atstatyti nacių subombarduotą Varšuvą, buvo priimtas specialus įstatymas dėl nekilnojamojo turto nacionalizavimo.
Įstatymui prigijo Bieruto dekreto pavadinimas, nes jo priėmimą inicijavo tuometis šalies vadovas Boleslawas Bierutas. Dekretas turėjo palengvinti miesto atstatymą ir pagal pirminį sumanymą valstybė turėjo perimti tiktai žemę.
Iš tiesų buvo nacionalizuojami ir pastatai arba skiriama prievolė juos skaidyti į butus ir perduoti juos kitiems miestiečiams.
Istorikų teigimu, tokia nacionalizacija padėjo greičiau atstatyti miestą.
Mat Varšuvoje beveik visi pastatai ir žemė buvo privačiose rankose, o daugybė savininkų per bombardavimus žuvo, išsivažinėjo ar nuskurdo ir neturėjo lėšų atstatyti namus.
Nacionalizavimas vyko skubotai ir chaotiškai, dėl to nuosavybės dokumentai dažnai nebuvo iš naujo sudaromi ir daugeliu atvejų formaliais pastatų savininkais išliko senieji jų valdytojai.
Prieš 25 metus Lenkijoje ėmus kurti kapitalistinę santvarką, buvę savininkai pradėjo reikalauti sugrąžinti nuosavybę, bet visos vyriausybės bijojo išlaidų, dėl to Seimas delsė priimti reprivatizacijos įstatymą.
Vienintelis būdas susigrąžinti turtą – paduoti valstybę į teismą, tačiau ilgiems ir brangiems procesams daugiausia ryžosi tik pasiturintys asmenys.
Per laiką kai kurios advokatų firmos ar nekilnojamojo turto šulai įsigudrino ir ėmė pusvelčiui supirkinėti iš savininkų turtą, tad sparčiai gausėjo bylų, o tai ėmė skurdinti sostinės biudžetą. Pernai buvę savininkai iš Varšuvos miesto kaip kompensaciją prisiteisė per pusę milijardo zlotų (0,12 mlrd. eurų).
Visuomenę ėmė be galo piktinti pranešimai apie gudrių agentų perimamas švietimo įstaigas, tad Seimas pagaliau ryžosi pažaboti laukine vadinamą sostinės reprivatizaciją.
Ekonomistų teigimu, grąžinamo turto vertė siekia 60 mlrd. zlotų (14,5 mlrd. eurų), todėl siūloma priimti įstatymą, numatantį buvusiems savininkams kompensuoti tiktai 15–20 procentų turto vertės.
Iki šiol jokia vyriausybė nesugebėjo biudžete rasti net 15 mlrd. zlotų (3,64 mlrd. eurų) tokioms kompensacijoms, tad reprivatizacijos bylų teismuose ir toliau nemažės, o valstybė nebeprivalės grąžinti visuomeninių pastatų.
