„19 žmonių jau grįžta į krantą. Stengiamės, kad artimiausiu metu būtų išspręstas ir kitų LJL laivuose esančių jūrininkų repatriacijos klausimas“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Uoste priimant grįžtantį laivą bendradarbiaujama su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kuri suteikė galimybę „Deltuvai“ švartuotis prie savo krantinės.
Kiti grįžti negali
Kiti užsienio uostuose įstrigę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai dėl įvairių priežasčių negalėtų išplaukti iš uostų, net jei gautų leidimus – jiems trūksta pinigų kurui, maistui ir kitiems būtiniems poreikiams, nors įmonės savininkės Susisiekimo ministerijos atstovai sako priešingai.
Liepos 24 dieną Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičiaus nutraukia atostogas. Penktadienį premjeras Vyriausybės rūmuose rengia pasitarimą, kurio metu bus aptariama „Lietuvos jūrų laivininkystės“ ekonominė ir finansinė padėtis bei problemos, iškilusios bendrovei priklausančiuose laivuose.
Į pasitarimą kviečiami Susisiekimo, Finansų, Užsienio reikalų ministerijų, „Lietuvos jūrų laivininkystės“, SEB banko vadovai ir atstovai.
Niekaip negali išplaukti
Užsienio uostuose įstrigę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai dėl įvairių priežasčių negalėtų išplaukti iš uostų, net jei gautų leidimus – jiems trūksta pinigų kurui, maistui ir kitiems būtiniems poreikiams, nors įmonės savininkės Susisiekimo ministerijos atstovai sako priešingai.
Portugalijoje įstrigęs laivas „Voruta“, pasak jo kapitono, negalėtų išplaukti iš uosto, net jei būtų panaikintas jo areštas.
Kito – Italijos Taranto uoste esančio laivo „Romuva“ įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o LJL pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas.
Pasak laivo „Voruta“ kapitono Sauliaus Mačiuko, laivas turi degalų, tačiau neveikia vienas jo generatorių, kurio remontui nėra pinigų, maisto likę tik savaitei, be to, neaišku, ką daryti su laivo kroviniu.
„Nesutinku su šituo (kad laivas galėtų išplaukti – BNS). „Vorutos“ problema, kad mes esame pakrauti, mes krovinį turime nuvežti į Pusiaujo Gvinėją. Iki jos reikia plaukti 16 parų, maisto produktų mes turime tik savaitei geriausiu atveju. Degalų mes turime, užtektų iki Klaipėdos, iki Gvinėjos neužtektų“, – BNS sakė Aveiro uoste esančio laivo kapitonas S.Mačiukas.
Pasak jo, įgulos asmens dokumentus yra paėmęs antstolis, nes LJL yra įsiskolinusi per 400 tūkst. eurų už degalus, pirktus prieš kelerius metus.
Pasak kapitono, laivas išplaukti negali ir dėl sugedusio vieno iš dviejų dyzelinių generatorių – kol jis nesutvarkytas,saugios laivininkystės institucijos neleistų laivui plaukti, o remontui nėra pinigų.
„Mums sugedo vienas iš pagalbinių variklių, kuris gamina elektros energiją – sugedo kapitaliai – sprogo cilindrų blokas, todėl laivo registras, kuris kuruoja laivą, uždraudė mums išplaukti, kol nebus atstatytas šis pagalbinis dyzelinis generatorius.
Laive yra du, mes naudojame tik vieną. Kuro mes gavome pirmadienį tik 25 tonas, tai jo užteks geroms dviem savaitėms“, – aiškino S.Mačiukas.
Italijoje laivas neturi vandens
Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas.
„Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko. Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas neveikia, kad galėtume pašildyti. Niekaip mes negalime paleisti net paprasto dyzelinio generatoriaus, kuris aprūpina laivą elektros energija“, – BNS sakė trečiasis „Romuvos“ mechanikas Eduardas Koserevas.
Jis teigė girdėjęs, jog pinigai degalams pervesti, tačiau juos pasiėmė uosto kapitonas.
„Niekas nieko mums nepraneša, mes tik girdėjome, kad yra pervesti pinigai – 57 tūkst., tik nežinau, eurų ar dolerių. Viską pasiėmė uosto kapitonas už uosto aptarnavimą ir mums kuro, kaip suprantu, gali ir nebūti“, – teigė jūreivis.
Tuo metu susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikino, kad visais laivais ir jų įgulomis yra pasirūpinta, žmonės turi vandens ir maisto.
„Visais laivais pasirūpinta, visiems laivams užpildytas kuras, neturiu naujausios informacijos, kaip yra Italijoje, bet vakar vakare buvo sumokėta už kurą. Tai visi laivai yra paruošti, yra vandens, maisto produktų, medikamentų ir laukiame sprendimų, uostų leidimų arba aiškios žinios iš uostų, kokia komanda turi likti laive, kad jis būtų saugiai frachtuotas“, – BNS sakė LJL valdybos pirmininkas S.Girdauskas.
Jis neprognozavo, kada laivai galės išplaukti iš uostų, nes tam reikia panaikinti areštus, o derybos vyksta lėtai. Pasak jo, pavyzdžiui, Dakare esančio laivo negalima išplukdyti iš uosto, nors jis visiškai tam pasiruošęs.
„Derybos vyksta, kas valandą tie procesai vyksta, bet ir situacija keičiasi kas valandą. Kol nepavyks rasti kompromiso su kompanijomis, kurios uždėjo areštus, tol negausime galimybės laivui išeiti, nors laivą esam paruošę, užpildę kuru, įgula pasiruošusi“, – BNS aiškino viceministras.
Skolos – 20 milijonų eurų
Užsienio uostuose sulaikytuose penkiuose bendrovės laivuose yra apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20 mln. eurų.
Kaip nurodė susisiekimo ministras, situacija su įstrigusiais ar sulaikytais laivais yra „pakankamai sudėtinga“, nors Susisiekimo ministerija su kreditoriais yra susiderėjusi dėl 650 tūkst. JAV dolerių repatriacijai, kurui, vandeniui, draudimui, ir šie pinigai iki galo dar nėra išnaudoti, iš kiekvieno laivo įgulos renkama informacija apie likusius išteklius.
Dėl jūrininkų parsigabenimo iš areštuotų laivų R.Sinkevičius sakė, kad ne visi jie nori tai padaryti. Be to, kad būtų užtikrintas saugus laivo stovėjimas, reikalaujama jame palikti bent minimalų jūrininkų skaičių.
„Taigi visiems galintiems ir norintiems grįžti į Lietuvą ieškosime geriausių sąlygų, finansuosime repatriacijos išlaidas, kad jie sugrįžtų“, – tikino ministras.
Stebėjo tik pasyviai
Kritiką dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ susisiekimo ministrui išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, Prezidentės nuomone, Susisiekimo ministerija, kuri yra pagrindinė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkė, daug metų pasyviai stebi vis prastėjančią bendrovės situaciją ir nesiima būtinų ir veiksmingų sprendimų, kai kurie laivai dar areštuoti gegužę.
„Prezidentės teigimu, du mėnesius tylėti ir slėpti situaciją yra nepateisinamas aplaidumas. Situacija užsitęsė ir prieita riba. Ministerija turi nustoti maitinti žmones tuščiais pažadais ir imtis ryžtingų sprendimų. Pirmiausia, Prezidentės nuomone, turi būti pasirūpinta svetimuose uostuose įstrigusiais žmonėmis, bet kartu būtina priimti ir reikalingus sprendimus dėl pačios bendrovės ateities, kad ir kokie skausmingi jie būtų“, – Prezidentės poziciją išsakė D.Ulbinaitė ir pridūrė, kad šis atvejis tik patvirtina įsisenėjusias ir ydingas valstybės įmonių valdymo tradicijas. Vadybos kokybė, pasak Prezidentės, valstybės įmonėse turi keistis nedelsiant.
Susisiekimo ministras nepavydėtiną bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ būklę aiškino dešimtmetį trukusia sudėtinga rinkos situacija ir viltimis, kad ji atsigaus. Tokias pat viltis greičiausiai puoselėjo ne tik bendrovės valdyba, bet ir kreditoriai, skolinę pinigus ir nekėlę bankroto bylos. 2002-aisiais „Lietuvos jūrų laivininkystė“ paėmė 13 mln. dolerių paskolą iš SEB banko. Sunkiai besivertusią kompaniją buvo siūlyta restruktūrizuoti, privatizuoti, didinti įstatinį kapitalą ir pan.
Klausiamas apie tai, koks bus penkių skirtingose pasaulio šalyse esančių laivų likimas bendrovei paskelbus bankrotą, susisiekimo ministras negalėjo pasakyti, ar užteks bendrovės turto padengti kreditoriniams įsipareigojimams, nes tokiu atveju laivai ir kitas turtas bus parduodamas. Skaičiuojama, kad tam gali prireikti dar apie 5 mln. eurų.
Grįžo pirmasis laivas
Į Lietuvą grįžo pirmasis iš areštuotų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivų – laivas „Deltuva“, parplaukęs iš Gdansko jūrų uosto. Artimiausiomis valandomis šis laivas įplauks į Klaipėdos uostą.
„19 žmonių jau grįžta į krantą. Stengiamės, kad artimiausiu metu būtų išspręstas ir kitų LJL laivuose esančių jūrininkų repatriacijos klausimas“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Uoste priimant grįžtantį laivą bendradarbiaujama su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kuri suteikė galimybę „Deltuvai“ švartuotis prie savo krantinės.
