Jis turėjo 20 metų senumo skalbyklę ir santaupų iš savo mėnesinės 270 dolerių algos. Nepraėjo nė 10 metų, ir jis tapo milijonieriumi, nepraėjo nė 20 metų, ir jis, kaip rodo kai kurie duomenys, tapo vienu turtingiausių žmonių pasaulyje, rašo inopressa.ru.
V.Putinas pasinaudojo savo valdžia, kad sustyguotų ryšius su verslo pasauliu, padėtų verslininkams klestėti ir apsaugotų juos nuo valdininkijos, teigia straipsnio autoriai.
„Kai pralobo V.Putino draugai, kaip tvirtina JAV (nors jis pats tai neigia), pralobo ir jis. Amerikiečių tyrėjai mano, kad jo turtas užslėptas. Daugelis žvalgybos analitikų ir Rusijos verslo atstovų yra įsitikinę, kad jo turtą, perduotą valdyti pagal įgaliojimą, saugo jam ištikimi oligarchai – galbūt jis yra laikomas ateičiai, kai reikės gyventi palikus Kremlių“, – teigiama straipsnyje.
Laikraščio duomenimis, tariamo „Putino bankomato“ paieška užsiima JAV finansų ministerijos tarnautojai ir žvalgyba. „Mūsų laikraštis, sudėjęs į krūvą tai, ką mes išsiaiškinome apie jų darbą, atsekė tris etapus šiame sudėtingame žaidime, kurį V.Putinas žaidė, pindamas verslą su politika taip, kad gautų sau naudos“, – sako žurnalistai.
Pirmoji dalis vadinasi „Ginklo draugai“.
„Praėjus trims mėnesiams V.Putino KGB kolegų tinklas surado jam laisvą patarėjo darbo vietą merijoje“, – rašo leidinys. Tapęs Sankt Peterburgo meru, Anatolijus Sobčiakas, Putino dėstytojas universitete, pavedė jam vadovauti Ekonominių ryšių su užsieniu komitetui.
„Per šešerius vadovavimo metus V.Putiną, kuris buvo įgaliotas išduoti eksporto leidimus ir licencijas, apsupo žmonės, kurie dabar vadovauja Rusijos naftos, dujų, statybų bendrovėms ir bankams“, – rašo laikraštis, paminėdamas Igorį Sečiną, Aleksejų Milerį ir Genadijų Timčenką.
Neįvardytas šaltinis JAV Kongrese tvirtino, kad „Rusijos kelias į korupciją“ prasidėjo praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį.
Laikraštis paaiškina: „Nėra jokių įrodymų, kad kas nors iš fizinių asmenų, kuriems Vakarai paskelbė sankcijas, ar kitų oligarchų būtų susiję su kokia nors korupcija arba kad jie būtų užgyvenę savo turtus dėl korupcijos. Ir vis dėlto, jeigu atsižvelgsime į jų ryšius su V.Putinu, jie labai domina Jungtines Valstijas.“
„Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį Peterburge Putinas tapo solidžia figūra. Jis buvo vienas iš tų, kurie įkūrė elito vasarnamių kooperatyvą „Ozero“ („Ežeras“), – sakoma straipsnyje. „Kooperatyvo narius vienijo ryšiai, kurie Putiną iškėlė į Kremlių. Tarp jo kaimynų buvo Vladimiras Jakuninas, dabartinis „Rusijos geležinkelių“ vadovas, ir stambus banko „Rossija“ akcininkas Jurijus Kovalčiukas. Putinas neigia, kad praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį buvo daroma kas nors neteisėto, pažymi straipsnio autoriai.
„Ne visi sutinka su tuo, kad paskutinio dešimtmečio pradžioje V.Putinas darė ką nors smerktino“, – sakoma straipsnyje.
„Iki 1996 metų V.Putinas gyveno kukliai“, – sakė neįvardintas buvęs jo Peterburgo laikų kolega“.
Kai 1996 metais A.Sobčiakas pralaimėjo mero rinkimus, draugai padėjo V.Putinui persikelti į Maskvą, tvirtina laikraštis.
„Ryšiai su G.Timčenka padėjo: V.Putinui davė pinigų vykti į Maskvą“, – cituoja laikraštis neįvardintą buvusį kolegą. Savo ruožtu G.Timčenkos atstovas, atsakydamas į klausimą, ar G.Timčenka tuomet padėjo V.Putinui finansiškai, pasakė: „Timčenka niekada nedalyvavo kokiuose nors asmeniniuose Putino reikaluose.“ Laikraštis komentuoja: „Bet kai V.Putinas persikraustė, daugelis ginklo draugų taip pat ėmė vyniotis meškeres. Jie turėjo tapti kur kas turtingesni.“
Antroji dalis vadinasi „Kremliaus pinigų srautas“.
Leidinio nuomone, V.Putinui reikėjo piniguočių pinigų arba bent jų palaikymo trijuose pagrindiniuose etapuose – po sugrįžimo iš VDR, po persikėlimo į Maskvą 1996 metais ir per pirmąją prezidento kadenciją. „Amerikiečių tyrėjai mano, kad jo sąjungininkai, kuriais jis pasitikėjo, pradėjo jį remti. Laikui bėgant ginklo broliai faktiškai tapo savininkais, valdančiais turtą pagal įgaliojimą. Tai viena iš priežasčių, dėl ko JAV įtraukė į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą žmones, kuriuos jos vadina Putino draugais, – sakoma straipsnyje.
Velionio oligarcho Boriso Berezovskio skaičiavimais, iki 1999 metų Putinas turėjo tapti milijonieriumi, nors ir kukliu. „Ateiti į valdžią ir jai konsoliduoti reikėjo kur kas daugiau pinigų“, – mano leidinys. Autoriai cituoja verslininko Billo Browderio žodžius. Jis vykdo kampaniją, nukreiptą prieš aukščiausius Rusijos asmenis, ir tvirtina, kad buvo dešimtys įvairiausių bendrijų, įsteigtų pagal „Ozero“ pavyzdį, slapta siejusių politiką su pinigais, kurie sukosi stambiuose privatizavimo sandoriuose ir aplink juos.
Kai V.Putinas tapo ministru pirmininku, o vėliau prezidentu, turtingi jo rėmėjai pamatė šansą pereiti į aukščiausiąją lygą.
„V.Putino sistemos būdingas bruožas buvo pasitikėjimo stoka: jis pasitikėjo savo artimiausios aplinkos žmonėmis, tačiau kitus turtingus verslininkus laikė tik grėsme“, – tvirtina leidinys.
Mokestinių pretenzijų pateikimas bendrovei „Jukos“ ir Michailo Chodorkovskio areštas buvo „Putino signalas bet kuriam oligarchui, kuris rizikavo viešai išreikšti savo nelojalumą“, – mano autoriai.
„Tiems, kurie išsaugojo tikėjimą juo, V.Putinas organizavo pelningą verslą“, – rašo leidinys. „Rosneft“, kuriai vadovauja I.Sečinas, nusipirko „Juganskneftegaz“. „Dideli naftos kiekiai ėmė tekėti per „Gunvor“, kuriai vadovauja G.Timčenka“, – tvirtina leidinys.
Trečioji dalis pavadinta „Aukso karštligė“.
„Nuo 2004 metų iki pat įsiveržimo į Krymą pernai dauguma V.Putino draugų peterburgiečių Rusijos turtuolių sąraše, kurį sudarinėja žurnalas „Forbes“, atsidūrė viršutinėse pozicijose“, – rašo laikraštis.
„Nėra jokių įrodymų, kad jų pajamos būtų gautos nesąžiningu būdu, tačiau šių žmonių investicijos pasirodė esančios toliaregiškos ir pelningos. Ginklo draugai bendradarbiavo vieni su kitais dalydamiesi akcijomis, padėdami vienas kito vaikams. V.Putino sistemos veikimo principui būdinga tai, kad lojalumas, pinigai ir valdžia yra susipynę tarpusavyje, paslaugos yra suregistruojamos ir paskirstomos tarsi pagal milžinišką didžiąją buhalterijos knygą“, – sakoma straipsnyje.
„Jie varžosi tarp savęs, norėdami padaryti įspūdį savo rėmėjui ir pasipelnyti. Godumas – gerai, jeigu jis naudingas Rusijos ir jos vadovo įvaizdžiui. Tačiau, JAV valdžios skaičiavimais, ši sistema veikia taip, kad V.Putinas turtėja turtėjant ir šiems žmonėms. Ar tik ne tai turi galvoje JAV, kai kalba apie rėmimą? Pinigų saugojimas boso interesais yra nematomas, užslėpus tarpinių firmų užkaboriuose, iš dalies mokant duoklę“, – sakoma straipsnyje. Autoriai rašo: „Kol V.Putino sistema nežlugs, visada bus beveik neįmanoma įrodyti, kad kas nors buvo pastatyta ar nupirkta V.Putinui. Bet kokią dovaną ginklo draugai gali pavaizduoti kaip patriotinę dovaną valstybei.
Laikraštis taip pat įvardija „keturis įtakos ramsčius“: Sankt Peterburgo merija, dziudo, bankas „Rosija“ ir vasarnamių kooperatyvas „Ozero“.
Parengė Leonas Grybauskas
