Yra viskas, išskyrus keleivius
Olimpinė ramybė – ir bagažo priėmimo skyriuje, ir visur kitur. Nieko keisto – paskutinis lėktuvas šiandien išskrido 14:45. Iš viso antradienį iš Palangos pakilo penki lėktuvai. Tad popietę čia jau nebeaidi pranešėjos balsas.
Tiesa, automobilių nuomos punktas oro uoste – su atvertu langeliu. Vadinasi, kažkas dirba, tikisi klientų. O jų bus – juk šiandien Palangoje leidžiasi net septyni lėktuvai. Maždaug tiek, kiek Frankfurte per 20 minučių.
Net taksi vairuotojai begėdiškai ignoruoja oro uostą. Automobilius su plafonais mačiau, tačiau vairuotojų nėra. Be jokios abejonės, išbėgo maudytis.
Išsirūpinu leidimą patekti į laukiamąją salę. Maloni moteris atrakina duris patalpos, kur tikrinamas keleivių bagažas. Tad patikrą praeinu, ir trumpam pasijunti kaip tikrame oro uoste.
Kaip ir įprastame oro uoste, čia yra laukiamosios salės – skrendant į Šengeno zonos šalis ir kitur. Bet vėl darosi nejauku – gūdžioje tyloje staiga spragteli kažkur įsijungęs šaldytuvas. Tarsi išmirusio miesto modernus oro uostas, o gal – filmo apie zombių nusiaubtą pasaulį.
Už širmos – keli odiniai foteliai. Čia, suprask, verslo klasės klubas išskirtiniams keleiviams.
Poilsiautojai renkasi ne lėktuvus
Yra net ir neapmokestinamųjų prekių parduotuvės („duty free“) parduotuvės. Tiesa, aptvertos su specialia juosta – nėra keleivių, nėra ir pardavėjų. Įrengtos ir kelios kavinės, bet antradienio popietę jos jau nebedirbo. Nors bandelės bufete atrodė šviežios.
Populiariausias Lietuvos kurortas čia pat, už lango – svilinantis karštis, netoli apyšiltė jūra, bet į Palangą poilsiautojai neskraido.
Nueinu prie pakilimo tako ir ten randu išrikiuotus penkis nedidelius privačius lėktuvėlius.
„Šie trys – lietuvių, anas suomio, o anas dano“, – moja pirštu oro uosto vadovas Marius Gelžinis. Pamirštu paklausti, kokie pilotų vardai.
Abejingai pravažiuoja degalų užpildymo mašina, tačiau pakilimo takas tuščias, o čia ramu lyg stovėčiau miške.
Ant pakilimo tako – sportas
Reikėjo čia atvažiuoti sekmadienį, pagalvoju. Juk tądien čia atskrenda poilsiautojai iš Rusijos.
„Kartą į savaitę atskrenda 50 vietų kompanijos „Rusline“ lėktuvas. Nėra ką slėpti, reisų iš Rusijos vasaromis sumažėjo dėl politinės situacijos. Čia atskrenda tik patys ištikimiausi Palangos gerbėjai. Ir tie, kurie netiki, kas rašoma pas juos laikraščiuose“, – man sako oro uosto vadovas. Ir aš juo tikiu.
Lėktuvai iš Maskvos kas savaitę atskrenda beveik pilni. „Palyginti su praėjusiais metais, rusų šįmet atvyksta tiek pat“, – pridūrė pašnekovas.
Tačiau vis tiek keista – atostogų piko metu, kai Europos oro uostai, net regioniniai, užkimšti atostogautojų, Palangos oro uoste galima statyti filmus ar rengti sporto žaidynes. Beje, jos čia ir rengiamos.
Visai neseniai pakilimo take vyko bėgimo pusmaratonis. Varžėsi ir M.Gelžinis. Jis sako, kad tokių atrakcijų bus ir daugiau.
Galvoje švysteli mintis – čia būtų puiki vieta automobilių lenktynėms, o pievoje šalia pakilimo tako – drugelių gaudymo čempionatas. Iki pietų tegul leidžiasi lėktuvai, o jau po to – šėlionės iki paryčių.
Gelbsti tik jūreiviai
Bet oro uosto direktorius bando nuvaikyti mano juokingas mintis, ir pateikia statistiką. Beje, džiuginančią. „Ši liepa pagal keleivių skaičių – rekordinė“, – sako jis. Apsidairau aplink.
Bet statistika tikrai nemeluoja – šią liepą oro uostas aptarnavo 23 proc. daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu. Palangos oro uostas skelbiasi, kad 17 110 žmonių per mėnesį – didžiausias keleivių srautas per visą oro uosto veiklos laikotarpį.
„Šią vasarą Palangoje lėktuvai kyla ir leidžiasi dažniau nei ankstesniais metais. Kiekvienais metais keleivių srautas šiltuoju sezonu išauga apie 18 proc., tačiau šiemet jis viršijo visus mūsų lūkesčius“, – sako Palangos oro uosto direktorius M.Gelžinis.
Čia jų liepą aptarnauta 17 tūkstančių, arba dvigubai daugiau nei, pavyzdžiui, sausį. Skrydžių irgi padaugėjo.
Ačiū Skandinavijos aviakompanijai SAS – ši padidino reisų skaičių iš Kopenhagos. „AirBaltic“ irgi nutarė dažniau skraidyti iš Rygos, vienu reisu padaugėjo susisiekimas su Oslu.
„Jie mato stabilumą. Prideda po vieną kitą lėktuvą, ir keleivių vis tiek yra pakankamai“, – pasakoja oro uosto vadovas.
Pasirodo, ne poilsiautojai, o jūreiviai gelbsti oro uostą ir neleidžia jam visiškai numirti.
„Mus gelbsti mūsų jūreiviai, kurie iš čia skrenda į Kopenhagą, ir po to jau kas kur“, – sako M.Gelžinis. Vakarų Lietuvos verslininkai irgi traukia į Kopenhagą per Palangą. Tačiau kur poilsiautojai?
Amžiaus derybos su „Ryanair“
O gal oro uostą išjudintų emigrantai iš Žemaitijos? Kalbos, kad į Palangos oro uostą ateis „Ryanair“ arba „Wizzair“, pradėjo sklisti dar 2012 metais. O apie derybas pranešama kasmet. Derybos toliau tebevyksta, sako M.Gelžinis. Bet kol kas nei vienas pigių skrydžių kompanijos lėktuvas Palangoje iki šiol nenusileido.
„Viskas derybų stadijoje. Liko kai kurie formalumai“, – sako oro uosto vadovas. Klaipėdiečiai netgi skyrė lėšų rinkodarai, nes to pareikalavo „Ryanair“. Klaipėdiečiai siekia, kad iš Palangos būtų skraidoma į Londoną.
„Jau matosi šviesa tunelio gale“, – apie derybų eigą pareiškia oro uosto vadovas. Jis neslepia – pigių skrydžių kompanija nori ateiti su savo sąlygomis.
Buvę oro uosto vadovai yra užsiminę, kad jos tiesiog diskriminacinės. Tačiau M.Gelžinis mano, kad reikia suprasti ir juos – kam jiems du kartus per savaitę skristi į Palangą be jokio apčiuopiamo pelno, jei galima skraidinti poilsiautojus kur nors į Portugaliją.
Palangos oro uosto vadovas yra tikras, kad keleivių į Londoną tikrai pakaktų, kaip ir kitomis kryptimis, tačiau aviakompanijoms, matyt, taip neatrodo. Tad riziką šios nori pasidalinti su oro uostu, o tai kainuoja papildomai.
Pasak M.Gelžinio, deramasi ir su vežėjais, kurie iš Palangos skraidintų iki Duseldorfo, Hamburgo, Minsko.
„Belavia“ norėtų atskraidinti jūros ištroškusius baltarusius, bet koją kiša ir krintantis rublio kursas, ir prasta ekonominė situacija. Beje, baltarusiai irgi prašo prisiimti dalį rizikos.
Vizija – mažų lėktuvų oro uostas
Oro uosto vadovai atskleidė ir daugiau priežasčių, kodėl pilni poilsiautojų „Boeing“ Palangoje vasarą – tik iliuzija.
„Pokalbių metu aviakompanijų atstovai man sako – na, atgabensime jums lėktuvą poilsiautojų, o kur jūs juos dėsite? Manote, jie eis ieškoti nakvynės pas Palangos močiutes? Ar tikrai visi viešbučiai Palangoje galėtų pasiūlyti užtektinai vietų? Abejoju, nes juos ir lietuviai užpildo“, – pasakoja M.Gelžinis.
Skrydžiai iš Vilniaus į Palangą irgi atidėti ateičiai. „Nebėra kam skristi, Nacionalinės aviakompanijos juk nėra“, – skėsčioja rankomis M.Gelžinis.
M.Gelžinio sodrus balsas aidu skamba tuščiame oro uoste, tačiau jam pačiam ambicijų netrūksta. Tik prieš pusantrų metų stojęs vadovauti oro uostui, jis mato čia mažųjų lėktuvų ateitį.
Bus tiesiamas privačių lėktuvų riedėjimo takas iki angaro, šie ten bus saugomi, kol pilotai leis laiką Palangoje. Čia, sako, bus jiems galimybė ir pernakvoti, pailsėti.
Dabar į Palangos oro uostą užsuka entuziastai iš Švedijos, Vokietijos. Lietuviai taip pat kartais čia leidžiasi. Užsieniečiai čia atvyksta jau žinantys Palangą – anksčiau buvę kurorte.
