Investuotojų asociacijos paviešinta informaciją apie „Smiltynės perkėlos“ paskolą prie bankroto ribos priartėjusiai LJL nustebino laivybos rinkos analitikus. Pasak jų, dabar Lietuva gali išgarsėti kaip unikali jūrų valstybė, kurioje vidaus vandenų transporto įmonės sugeba finansuoti pasaulio okeanus raižantį nacionalinį prekybos laivyną, kurio galimybės gauti užsakymų ir dirbti pelningai yra nepalyginamai didesnės.
Investicija ar tik lėšų švaistymas?
Duomenys apie kreditą paskelbti ir LJL pusmečio veiklos ataskaitoje. Ten nurodyta gegužės 15-ąją sudaryta sutartis, pagal kurią keleivius ir autotransportą per Kuršių marias plukdanti valstybinė įmonė „Smiltynės perkėla“ Jūrų laivininkystei paskolino pusę milijono eurų be palūkanų. Greičiausiai ir be jokio užstato, nes LJL laivynas už kitas paskolas jau yra įkeistas SEB bankui.
Apie tokią „Smiltynės perkėlos“ pagalbą Jūrų laivininkystei Susisiekimo ministerija net neužsiminė. Ištrimituota tik apie SEB banko suteiktą 3 mln. eurų paskolą neapmokėtoms tiekėjų paslaugoms ir jūrininkų algoms. Už šią paskolą SEB bankui buvo įkeistas didžiausias ir naujausias LJL motorlaivis „Venta“. Atsiskaitoma per bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, nes laivininkystės sąskaita yra areštuota.
„Smiltynės perkėlos“ paskola Jūrų laivininkystei sudaro apie 10 proc. keltų įmonės nuosavo kapitalo.
„Kas toji „Smiltynės perkėla“ – bankas ar dar vienas valdžios įrankis gelbėti bankrutuojančias valstybės įmones biudžeto pinigais? Jeigu tokios paskolos – prasminga investicija, kodėl valdininkai snaudžia. Galėtų ir jie paremti laivininkystę asmeniniais kreditais“, – šmaikštavo Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
„Smiltynės perkėla“ – lyg melžiama karvė
Gavusi trumpalaikę paskolą LJL įsipareigojo ją grąžinti po mėnesio. Tačiau pinigai kreditoriams iki šiol nepervesti. Neaišku, kas palaimino rizikingą paskolą – „Smiltynės perkėlos“ valdyba ar vienintelė šios įmonės akcininkė – Susisiekimo ministerija.
LJL valdybai vadovaujantis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas dar yra ir „Smiltynės perkėlos“ valdybos narys. Be jo aktyvaus dalyvavimo dvi Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės kažin ar būtų susitarusios dėl paskolos bankrutuojančiam laivynui.
Laivininkystei paskola suteikta dar tuomet, kai jai vadovavo Audronis Lubys, vėliau savo noru pasitraukęs iš LJL generalinio direktoriaus pareigų. Prieš mėnesį prie įmonės vairo stojęs naujasis vadovas Sigitas Dobilinskas tvirtino apie tokią paskolą sužinojęs neseniai, nespėjęs įsigilinti į visus reikalus, todėl nežinąs, kaip buvo panaudoti pinigai.
„Smiltynės perkėla“, regis, nenusiteikusi lengva ranka nurašyti į nuostolius pusės milijono eurų, surinktų pardavinėjant bilietus keleiviams. Įmonės vadovas Darius Butvydas laivininkystei neseniai priminė, jog paskolą reikia grąžinti.
„Laivai stovi, nieko neuždirba, esame puolami iš visų pusių. Iš kur gauti pinigų? Tikėjausi, kad pradėsime dirbti – motorlaivis „Deltuva“ buvo mūsų svertas. Bet jis jūrininkų reikalavimu Klaipėdos uoste buvo areštuotas už skolas – negali niekur išplaukti“, – dėl žlugusių planų apgailestavo S.Dobilinskas.
Laivus pardavė, bet pinigų negrąžina
D.Butvydas patvirtino, kad „Smiltynės perkėla“ iš tikrųjų LJL suteikė trumpalaikę paskolą: „Tuo metu buvo parduodami du LJL laivai „Akvilė ir Alka“. Įmonei reikėjo žaibiškos trumpalaikės paskolos pradėtiems sandoriams užbaigti – padėjome, nes turėjome pinigų. Žadėjo po mėnesio grąžinti“.
Vėliau laivininkystės padėtis tik blogėjo – užsienio uostuose vienas po kito už skolas buvo areštuoti keturi LJL motorlaiviai. Negavusi planuotų pajamų, įmonė negalėjo grąžinti skolos „Smiltynės perkėlai“. Pardavus du laivus, paaiškėjo, kad pinigų užtenka tik palūkanoms už ankstesnę SEB banko paskolą.
Žinias, kad „Smiltynės perkėla“ paskolą laivininkystei suteikė be jokių garantijų ir užstato, D.Butvydas pavadino ne visiškai tiksliomis: „SEB bankas, kaip pagrindinis LJL kreditorius, irgi dalyvavo šiame sandoryje – garantavo, kad laivininkystė atsiskaitys, kai tik gaus pajamų iš komercinių reisų“.
Paklaustas, ar būdamas privačios, o ne ne valstybinės įmonės vadovas, ryžtųsi tokiomis sąlygomis kredituoti merdėjančią Jūrų laivininkystę, D.Butvydas nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Smiltynės perkėlos“ veikla dėl šios paskolos nebuvo sutrikdyta, mūsų įmonė dėl jos jokios žalos nepatyrė“.
D.Butvydas neigė sklandančias kalbas, kad jo nuomonė dėl paskolos susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui nebuvo įdomi – „Smiltynės perkėla“ esą išprievartauta gelbėti laivininkystę.
„Viską derinome su ministerija, bet situacija pasikeitė. Tikimės, kad LJL atsistos ant kojų ir vykdys savo įsipareigojimus“, – vilties, kad paskola bus grąžinta, nepraranda „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Gerokai turtingesnė valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“ atsisakė savo lėšomis kredituoti laivininkystę.
Atsiskaitoma ne visais jūrininkais
JAV Filadelfijos uoste sulaikytas LJL motorlaivis „Venta“ jau išlaisvintas – su kroviniu plaukia į Kanadą. „Voruta“ vis dar stovi Portugalijoje – laivo įrenginiai remontuojami. Iš nelaisvės Senegale ištrūkusi „Raguva“ krauna į Lenkiją atplukdyta krovinį, o „Deltuva“ – areštuota Klaipėdoje.
S.Dobilinskas teismo antstoliams garantavo, kad su jūrininkais, dėl kurių pretenzijų sulaikyta „Deltuva“, bus atsiskaityta po to, kai įmonė gaus pajamų iš reisų: „Jeigu laivai dirbs ir uždirbs, viskas įmanoma, svarbu, kad nebūtų trukdoma dirbti“.
Naujasis LJL vadovas tvirtina, jog reikalai pajudėjo į priekį – iš SEB banko gautos paskolos lėšomis jau atsiskaityta su motorlaivių „Deltuva“, Voruta“, „Raguva“, „Romuva“ įgulomis, į Lietuvą sugrąžinti jūrininkai, kurių terminuotos darbo sutartys jau pasibaigusios. Kiek sudėtingiau pakeisti įgulas, parengti laivus naujiems reisams.
Susisiekimo ministerijos pažadais jūrininkai jau nebetiki. Pasak jų, iš SEB bako gauta 3 mln. eurų paskola – per maža, nes visi LJL įsiskolinimai už paslaugas uostuose, degalus, daugiau kaip pusmetį įguloms nemokėtus atlyginimus šiuo metu siekia apie 5 mln. eurų.
Įšaldytas algas gavo ne visos, o tik areštuotųjų laivų įgulos. Ir tik po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pratrūko – paragino R.Sinkevičių ne žodžiais, o konkrečiais veiksmais gelbėti užsienio uostuose įstrigusius jūrininkus. O kitiems, kaip ir anksčiau, siūloma laukti pinigų.
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) vadovas Petras Bekėža stebisi: „Penkerius metus žmonėms laiku nemokėtos algos, dienpinigiai, atostoginiai. Buvo laiko susitvarkyti, tačiau valstybės laivai buvo paversti galeromis. Todėl jūrininkų interesams dabar atstovauja advokatai – nuspręsta areštuoti „Deltuvą“. Tai, kas vyksta, yra teisėti procesai“.
Tikslas – ne gelbėti o parduoti laivyną?
LJS atstovai anksčiau jūrininkus ragino kentėti, susilaikyti nuo radikalių veiksmų užsienio uostuose, laukti, kol atsiras pinigų, o dabar kalba kitaip – atlyginimų negaunančioms laivų įguloms siūloma naudotis įstatymų suteiktomis galiomis, teismuose ryžtingai ginti savo turtinius interesus.
Pagal tarptautines jūrų teisės konvencijas komerciniai laivai, kurių savininkai įguloms nemoka atlyginimų, gali būti sulaikomi bet kokiame pasaulio uoste ir parduodami iš varžytinių, jei darbdaviai nevykdo savo įsipareigojimų.
Neseniai LJL akcininkų susirinkime pritarta sprendimui parduoti keturis laivus („Voruta“, „Raguva“, „Romuva“ ir „Deltuva“). Viską nusvėrė Susisiekimo ministerijos, kontroliuojančios daugiau kaip pusę įmonės akcijų, balsai.
Toks akcininkų sprendimas tik patvirtino ankstesnius atlyginimų už darbą negaunančių LJL darbuotojų įtarimus, kad pagrindinis valdininkų tikslas – ne gaivinti įsiskolinusią laivininkystę, o kuo greičiau ją likviduoti.
„Parduos laivus, kad galėtų atsiskaityti su bankais, o jūrininkus paliks ant ledo. Toks planas tikrai neišdegs – bus kitaip, jeigu nenorima sąžiningai atsiskaityti su visais kreditoriais“, – kalbėjo P.Bekėža.
