Bendrovė „Kauno tiltai“ už 38,5 mln. eurų per devynis mėnesius rekonstruotas du Kauno rajone esančius kelio ruožus, kurių bendras ilgis siekia 8 kilometrus. Pagal projektą numatyta nuteisti po dvi eismo juostas į abi puses, todėl didžiausias leistinas greitis šioje atkarpoje bus 130 kilometrų per valandą.
Kol vyks darbai, vairuotojų laukia dar didesni išbandymai ir trukdžiai, nes gali susidaryti spūstys.
Darbai pakaunėje galėjo būti jau beveik baigti, tačiau konkursą pralaimėjusios bendrovės jo rezultatus apskundė teismui ir procesas užtruko kelis mėnesius.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinojo vadovo Egidijaus Skrodenio, jau pirmadienį paaiškės, kas rekonstruos dar vieną 10 kilometrų kelio „Via Baltica“ atkarpą Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Kitąmet ketinama skelbti dar du konkursus rekonstruoti kelią Marijampolės ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijoje.
„Iki 2018 metų visas kelias tarp Kauno bei Marijampolės turi būti rekonstruotas“, – žadėjo E.Skrodenis. Dar kelerius metus užtruks tokį patį 4 eismo juostų kelią nutiesti iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio.
E.Skrodenis tikino neturįs tikslių žinių, kada tą patį padarys Lenkija. Kaimyninėje šalyje naujas kelias nuo Varšuvos iki pasienio turėtų būti nutiestas 2020-2025 metais, darbai taip pat vyksta etapais.
Dėl itin intensyvaus eismo „Via Baltica“ yra vienas pavojingiausių kelių Lietuvos teritorijoje. Vien šiais metais jame žuvo 12 žmonių.
