Rusai neatsistebi kinų fenomenu. Jiems nesuprantama, kaip tie „okupantai“ sugeba Sibire užauginti 3-4 daržovių derlius, viename kvadratiniame metre žemės per sezoną subrandinti 100 kilogramų daržovių, dirbti po 16 valandų per parą. Rusijoje į rytus nuo Uralo gyvena tik 20 mln. piliečių, ir, kaip rodo surašymas, iš to regiono bėgama sparčiausiai.
Tačiau kinų pasienyje su Rusija gyvena 300 milijonų. Kinai neslepia vilčių, kad Sibire visai netrukus galės jų apsigyventi 50 ar net 70 milijonų.
„Į Rusijos miestus, ir ne tik Sibire, plaukia didžiulė kinų emigrantų srovė. Kad kinietis nekliudomas peržengtų Rusijos – Kinijos sieną, užtenka 100 dolerių kyšio. Rusijos verslininkai ir savivaldybių administratoriai kinus priima noriai, net kviečia. Dirba gerai, pigiau net už pačius rusus, neprisigeria, jeigu triūsia gamykloje – nevagia, jeigu daržą augina, tai daržas klesti“, – teigia Rusijos Mokslų Akademijos sociologė Natalija Rymaševskaja.
Vieno tokio kinų antplūdžio jau laukia Užbaikalė.
Bijo, kad nualins
Kinijos korporacija „Zoje Resources Investment“ ir Užbaikalės krašto valdžia pasirašė sutartį, pagal kurią kinai kone pusšimčiui metų Užbaikalėje išsinuomos 115 tūkst. hektarų žemės. Jei projektas bus sėkmingas, nuoma padidėtų dar 200 tūkst. hektarų.
Šios investicijos siektų apie 39 mln. eurų.
Rusai būgštauja, kad kinai gali taip nualinti bei užteršti Užbaikalės žemes, kad chemikalų išdeginti dirvonai taps plynėmis.
Rusijos naujienų agentūra „TASS“ neseniai išplatino „Rosselchoznadzor“ atstovo pareiškimą, esą, jei tik Užkaukazės žemės bus išnuomotos kinams, tarnyba kuo griežčiausiai kontroliuos, ką jie ten veikia.
Tačiau žurnalistai, nepasitikėdami tokiais klerkų pareiškimais, apsilankė ne vienoje apskrityje, kur jau anksčiau įsikūrė kinai ir užfiksavo neįtikėtiną fenomeną: net prie penkių laipsnių šilumos jie sugeba išauginti kelis pomidorų derlius, o – per mėnesį subrandinti kopūstus. Kaip jiems tai pavyksta?
35 rūšių pesticidai
„Komsomolskaja pravda“ žurnalistai aplankė ne vieną sritį, kurių žemėse stūkso ištisi šiltnamių miestai, o juose šeimininkauja kinai.
Į Volgogrado sritį kinai masiškai plūsti pradėjo prieš ketvertą metų. Juos priviliojo sugriuvę kolūkiai ir dirvonuojanti derlinga žemė. Čia kinai pradėjo auginti „batidorus“ – tai jie vadina pomidorus.
„Jų pomidorai auga ir prie penkių laipsnių šilumos, o mūsų ir prie dešimt žūsta“, – kalbėjo vietiniai augintojai.
Jie įrodinėja, kad kinai naudoja įvairius chemikalus, bet iš karto statinėse sudegina visas pakuotes.
Chabarovsko krašte šiuo metu oficialiai dirba 15 tūkst. migrantų iš Kinijos, o kiek yra nelegalų – niekas negali pasakyti. Jie dirba ne tik žemės ūkyje, bet ir statybose, prekyboje, visuomeniniame maitinime, miško pramonėje.
Kaimyninės Žydų autonominės srities gubernatorius Aleksandras Vinikovas kinams jau išnuomavo daugiau kaip 300 tūkst. hektarų ariamos žemės. Tai – apie 80 proc. visos srities žemės.
Krasnojarsko krašte dar prieš penketą metų driekėsi šiltnamiais apstatyti laukai, kurie buvo užėmę 4 tūkst. hektarų. Visuose juose tvarkėsi kinai. Prieš trejetą metų dėl gamtosauginių, migracinių pažeidimų jų veikla buvo sustabdyta.
Specialistai, patikrinę šią žemę, nustatė, kad ji taip užteršta, jog dabar ten ką nors auginti tiesiog pavojinga.
Irkutsko srityje 10-ojo dešimtmečio pabaigoje nunykus kolūkiams, žemė taip pat buvo išnuomota kaimyninės šalies piliečiams. Prieš keletą metų kinai pradėjo ją supirkinėti. Dabar jiems čia priklauso 1,2 tūkst šiltnamių.
Atlikus šios srities dirvos tyrimą paaiškėjo, kad žemė užteršta 35 rūšių pesticidais, kuriuos Europos parlamentas yra uždraudęs. Rusai piktinasi, kad kinai juos nuodija ir yra už tai nebaudžiami.
Jei nepatinka mūsų užauginti, valgykite savo
„Ruskaja pravda“ korespondentė nusprendė pati pakalbinti Rusijos laukuose, Krasnojarsko srityje besidarbuojančius kinus.
Šiltnamių miestelyje užklaustas darbuotojas kinas žurnalistei paaiškino, kodėl pas juos kopūstai užauga per mėnesį, kai tuo tarpu vietos gyventojų daržuose – tik per tris. Neva, kinai nenaudoja rusiškų sėklų. O atsiveža savas – kiniškas. Ir jos daug geresnės.
„Jūs turite daug žemės, galite sodinti tiek, kiek norite ir ilgai laukti derliaus. Pas mus mažai žemės, o žmonių – daug. Todėl Kinijoje išvedamos tokios veislės, kurios greitai užauga, tada galima vėl turėti žemės naujam derliui“, – aiškino šiltnamių darbininkas.
Žurnalistė smalsavo, kaip reikia prižiūrėti daržoves, kad derlius būtų geresnis. Darbuotojas atviravo: šiltnamių žemė nuolat maitinama chemikalais, daržovės purškiamos nuo kenkėjų.
„Būtina maitinti žemę, kad augalai būtų stiprūs. Jūsų žemė derlinga, todėl galima naudoti mažiau chemikalų nei Kinijoje. Mes kas savaitę daržoves apipurškiame chemija, kurią atsivežame iš Kinijos. Ją sukūrė mūsų agronomai ir pritaikė pramoniniam daržovių auginimui šiltnamiuose, kurie įrengti šaltesnio klimato žemėse. Dar naudojame papildus, kurie skirti pomidorams. Kas savaitę prie daigo supilame po puodelį. Rezultatas iš karto matosi. Kinų agronomai – geriausi pasaulyje jie viską žino apie daržoves“, – aiškino darbininkas.
Jis nesutiko, kad taip užauginti pomidorai ir agurkai yra užteršti ir kenksmingi žmonių sveikatai.
„Kodėl tada rusai juos perka ir sunkvežimiais po visą Rusiją išvežioja? Valgykite savo užaugintus, jei mūsų jau tokie blogi“,- pasipiktino šiltnamių darbuotojas.
Jis sako, kad turguje ir parduotuvėse gerokai brangiau pardavinėjamos, neva, europietiškos daržovės yra tos pačios, kurias augina kinai.
„Mes matome, kad jos užaugintos mūsų šiltnamiuose. Tačiau vietiniai nori užsidirbti, tai rašo didesnes kainas ir daržoves parduoda kaip europietiškas“, – sakė jis.
Reikia duoti kyšius
Rusijoje triūsiantis kinas pripažino, kad savo nedideliame darže taip pat augina daržoves, tačiau joms chemijos nenaudoja. Jos bręsta ilgiau, bet būna skanesnės.
„Pramoninė gamyba – kas kita. Jei nori dirbti Rusijoje – verslas turi būti pelningas. Juk čia ne tik už žemę ir darbą reikia mokėti, bet didelę dalį valdininkams atiduoti. Reikia jiems mokėti, kad mūsų nesugautų ir neišsiųstų į tėvynę, kad buldozeriais šiltnamių nenugriautų“, – sakė daržovių augintojas.
Nei moka dirbti, nei nori
Pasak kino, jų nemėgsta ne tik valdininkai, bet ir vietos gyventojai.
„Dauguma piktinasi, kad mes užėmėme jų žemes. Bet juk jie patys kalti? Jei jie nuvyktų į Kiniją, pamatytų, kad ten nei vieno laisvo žemės plotelio nėra. O Rusijoje didžiausi plotai dirvonuoja. Jeigu ji jums nereikalinga, kodėl jos neatiduoti tiems, kas nori ir moka dirbti?
Kas kaltas, kad rusai nenori dirbti, o mes norime? Jeigu jūs nemokate to daryti, ateikite, paklauskite, mes pamokysime. Kas kaltas, kad rusai savęs išmaitinti negali? Kam pykti ant mūsų?“,- Rusijos žurnalistės klausė darbininkas iš Kinijos.
„Mūsų paslaptis paprasta – reikia daug dirbti. Anksti keltis ir iki sutemų dirbti. Mes dirbame po 16 valandų. Žemė tik tada duos derlių, jei ji bus prakaitu palaistyta. Todėl pas mus per sezoną iš vieno kvadratinio metro 100 kilogramų daržovių išauga, o pas jus – tik 10. Deja, rusai taip dirbti nemoka ir nenori. Pas juos tai pietūs, tai, kaip jūs ten vadinate – „perekuras“. Ir dar labai daug geria. Todėl ir prisigalvoja apie mus visokių kvailysčių“, – sakė Rusijoje besidarbuojantis kinas.
„Razborkė“ tarp kinų ir buriatų
Nepasitenkinimas „okupantais“ kinais jau virsta abiejų pusių „razborkėmis“.
Taip nutiko Irkutsko srityje, kur vietos buriatai, dar neseniai veržęsi „ginti rusų“ Donbase, netikėtai suvokė, kad jiems patiems reikia gintis. Apie tai rašo rusų naujienų portalas profi-forex.org.
Košė užvirė tuomet, kai Osinsko rajono, Bilčiro kaimo gyventojai miško kirtėjams, atvykusiems iš Kinijos išsakė pastabas dėl jų apsileidimo. Kilo muštynės, per kurias nukentėjo 6 kaimo gyventojai, trims iš jų dėl rimtų sužeidimų prireikė medikų pagalbos.
Muštynių priežastimi ir pradžių tapo eilinis buitinis konfliktas. Kaimiečiai apkaltino kinus, neva tie užteršė Bratsko tvenkinio krantus, kur medkirčiai skalbdavo drabužius.
Muštynės su pastiprinimu
Matyt pastabos nebuvo taikiai išsakytos, nes kinai išsikvietė „pastiprinimą“ – pilną sunkvežimį savo tėvynainių. Neva, norėdami išvengti susirėmimo ir nusprendę kilusį konfliktą išspręsti taikiai, buriatai apsilankė lentpjūvėje. Tačiau kinai nebuvo nusiteikę taikiai. Vieno iš „derybininkų“ žodžiais, jie užpuolė atvykusius vietinius. Paleistas krautuvas sutraiškė du vietinių gyventojų automobilius, dar vienas buvo sudaužytas lazdomis.
Bilčiro gyventojai vėliau pasakojo, kad kinai į juos mėtė butelius ir akmenis. Tada kaimiečiai apsupo lentpjūvę ir padegė ją juosiančią tvorą. Tik atskubėjus visai rajono policijai, pavyko numalšinti „razborkes“.
Nevergaus „okupantams“
Po muštynių kaime įvyko susirinkimas, kuriame vietiniai nusprendė iš Bilčiro iškeldinti kinų darbininkus. Jų manymu, šie nerodo reikiamos pagarbos kaimo gamtai ir infrastruktūrai. Vietiniai mano, kad svetimtaučiai nusiaubia jų gimtas žemes, iškerta miškus ir dar teršia gamtą. Jie aiškina, kad miškas, kuris supo gyvenvietę, atėjus kinams buvo sunaikintas. Ir dar: už medieną šie moka nusikalstamai mažai kainas, tiesiog kenkia vietiniams.
Buriatai tikina, kad jiems skaudu, nes jie turi dirbti „okupantams“ kinams. Kaimo gyventojams labiau patiktų, jei lentpjūvei vadovautų buriatų arba rusų verslininkai, nes šie elgtųsi žmogiškai. O kinai neturi tikslo elgtis žmogiškai, nes buriatai jiems – beverčiai.
Bendruomenės susirinkime nuspręsta išvyti kinus nuo jų žemės. Sprendimas priimtas vienbalsiai, neapykanta svetimšaliams stipresnė už baimę prarasti darbą, kuris yra tapęs daugybės Bilčiro šeimų pragyvenimo šaltiniu.
Po vietos gyventojų susirinkimo reikalo ėmėsi teisėsaugos institucijos. Tačiau įvykdyti gyventojų pageidavimą ir iškeldinti kinus nebus toks lengvas uždavinys. Federalinė Migracijos Tarnyba teigia neturinti pretenzijų iš Kinijos atvykusiems darbininkams.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
