Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9), terminų nebuvimą pradėti verslą (9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11), galimybę naudotis internetu mokyklose (11).
Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).
Už ką rašė dvejetus?
Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103).
2015-2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį – 14,8 proc., trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva iš 37 vietos pakilo į 35 vietą, Latvija – iš 34 nusileido į 37, Estija, kaip ir praėjusiais metais, pasiliko toje pačioje 21 vietoje.
Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios pagrindinių reikalavimų subindekso sritys: makroekonominės aplinkos – 30 vieta (2014 m. – 42, 2013 m. – 58, 2012 m. – 75), sveikatos bei pradinio išsilavinimo – 36 vieta (2014 m. – 35, 2013 m. – 50, 2012 m. – 39), ir infrastruktūros – 42 vieta (2014 m. – 43, 2013 m. – 41, 2012 m. – 40) sritys, o prasčiausiai – institucinė sritis – 53 vieta (2014 m. – 58, 2013 m. – 61, 2012 m. – 60).2015 m.
Pasaulio pirmūnė – ta pati
Kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Aplenkusi JAV ir Jungtinius Arabų Emyratus, į antrą vietą pakilo Šveicarija. Trečią vietą jau antri metai užima Honkongas.
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimu, Lietuva pakilo dviem pakopomis aukštyn – iš 38 į 36 vietą.
Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 39 vietą. Estija iš 27 vietos nusileido į 28. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: technologinė parengtis – 22 vieta (2014 m. – 28, 2013 m. – 35, 2012 m. – 33), aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 24 vieta (2014 m. – 26, 2013 m. – 27, 2012 m. – 26). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 78 vieta (2014 m. – 77, 2013 m. – 78, 2012 m. – 74), ir finansų rinkos plėtra – 57 vieta (2014 m. – 65, 2013 m. – 87, 2012 m. – 87).
Inovacijos stumtelėjo 7 pozicijomis
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą Lietuva pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą (2014 m. – 44 vieta), Latvija iš 61 vietos pakilo į 58, Estija – iš 34 į 31. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 362015 m.
Lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, trečioje vietoje – Vokietija.
