Šiemet sodininkų mugė nusidriekė Vilniaus gatve nuo Mokytojų namų iki Dominikonų ir Benediktinių gatvių. Ties Vilniaus mokytojų namais susidarė transporto spūstys.
„Penktadienį neįmanoma važiuoti Vilniaus gatve, nes eismas apribotas. Čia ūkininkai su savo gėrybėmis, aplinkui sukiojasi pirkėjai. Ar jie negali su visa savo kraite kraustytis į kitą vietą, pavyzdžiui, Lukiškių aikštę, kur vietos – į valias“, – piktinosi vilnietis Ramūnas.
Vilniaus mokytojų namų direktorė Zenobija Zita Žepnickienė sakė, kad jų organizuojama mugė aklinai transporto nesustabdo – važiuoti įmanoma. Juolab Vilniaus miesto savivaldybė informuoja iš anksto, kad bus ribojamas eismas.
Direktorė patarė, kad pasukus iš Islandijos į Benediktinių gatvę lengva apvažiuoti kliūtį.
„Gal šiek tiek komplikuota, bet nėra visiškai užtvertas judėjimas. Tai vyksta jau 25 metus. Bandėme vienais metais mugės nedaryti, tai visi mus užpylė skambučiais.
Pirkėjai ir dalyviai klausė, kodėl nedarome. Jie sakė, kad tų mugių vyksta labai daug, bet čia tokia kompaktiška vieta, kur viską gali rasti, pabendrauti su žmonėmis, susitikti. Ten, kur demonstruojami ir traktoriai, ir padargai, didelėje erdvėje sunku susigaudyti“, – kalbėjo direktorė.
Z.Z.Žepnickienė sakė negalvojanti apie kitą mugės vietą.
„Mums pasiūlė Vingio parką ar kažkur kitur. Tačiau mugė net nėra mūsų pagrindinis tikslas – tai labiau edukacinis renginys. Mes tiesiog fiziškai nepajėgtume daryti renginio didelėse erdvėse.
Mes jau žinome savo plotus, ūkininkus, kaip juos sustatyti, sudėlioti“, – sakė Z.Z.Žepnickienė.
Šiemet mugės dalyviai suvažiavo iš visos Lietuvos: Žagarės, Biržų, Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir kitų miestų. Vaismedžiai, vaiskrūmiai, daugiamečių gėlių daigai, retieji dekoratyviniai augalai, rudens gėrybės, medus – visa tai ir dar daugiau siūlo ūkininkai, gėlininkai, kurie renginyje dalyvauja jau ne pirmus metus.
Ėmė labiau skaičiuoti
Mugės prekeiviai tikino, kad lietuvių taupumas šiemet lyg ant mielių išaugęs.
Pirma, dažnas skaičiuoja, kad žiema ateis, teks už šildymą mokėti. Antra, vis dar eurus litais perskaičiuoja. Trečia, krūmus ir medelius perka ne dėl grožio, o dėl naudos – kad turėtų ką valgyti.
„Į Lietuvą atėjus eurams, žmonės vis labiau skaičiuoja. Ir visi, kurie turi bent mažiausią sklypelį, gabaliuką žemės prie kotedžo, nori turėti sau visam sezonui valgyti uogų ar vaisių. Žmonės praktiškesni“, – sakė Kauno medelyno „Žemaūgiai sodai“ atstovė D.Eidikienė.
Paklausiausi augalai, kuriems reikia mažai priežiūros – kad nereikėtų purkšti cheminėmis medžiagomis, kad nereikėtų dengti per šalčius.
