Lietuvos valdžia nusprendė – užteks maitinti lengvatomis pigių skrydžių kompanijas. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas pareiškė, kad lengvatų neteks pigių skrydžių bendrovės Airijos „Ryanair“ ir Vengrijos „Wizzair“.
Airiai sureagavo žaibiškai – perkėlė kai kuriuos skrydžius iš Kauno į Vilnių ir pagrasino visai išeiti iš Lietuvos. Kauno savivaldybė nepanikuoja – reisais iš Kauno skraidžioja emigrantai, o ne turistai, tad laikinajai sostinei skrydžių perkėlimas didesnio skausmo nesukels. Oro uostus valdanti bendrovė sako, kad jau daugiau nebegalima diskriminuoti kitų vežėjų.
Tačiau „Ryanair“ Lietuvai siūlo rinktis – lengvatos arba mažiau skrydžių.
„Mūsų niekas negali spausti – mes tiesiog galime išeiti“, – lrytas.lt ryžtingai dėstė “Ryanair“ komercijos direktorius Davidas O'Brienas.
- Kodėl „Ryanair“ nusprendė perkelti kai kuriuos skrydžius iš Kauno į Vilnių?
- Mes nusprendėme perkelti kai kuriuos skrydžius pirmiausia dėl to, kad sostinėje bilietų perkamumas yra didesnis. Nors mes esame labai susirūpinę dėl naujos mokesčių politikos.
Jei lengvatos bus pasiūlytos kitoms kompanijoms, tai gali neigiamai atsiliepti Kaunui, nes mes turėsime perkelti ir daugiau skrydžių iš Kauno į Vilnių.
Na bet dabar mes Kaune augam, ir keleivių skaičius auga. Tikimės, kad kitais metais keleivių skaičius Kaune padidės 5 procentais, Vilniuje – 20 procentų.
- Kaip žinote, visi Lietuvos oro uostai dabar priklauso vienai bendrovei, kurią valdo valstybė. Valdžia žadėjo, kad taip lengviau bus derėtis su aviakompanijomis. Kaip „Ryanair“ sekasi derėtis su Lietuvos valdžia dėl naujų sąlygų?
– Kiekvieno oro uosto situacija yra skirtinga, todėl ir derybiniai dalykai bei sąlygos turėtų būti skirtingos. Neabejoju, kad Lietuvos valdžia daro viską, kad jūsų šalyje daugėtų skrydžių, būtų geresnis susisiekimas, ir tai daro profesionaliai.
Bet tai nereiškia, kad jūsų valdžia nedaro klaidų. Mes norime parodyti, kokios gali būti pasekmės, jei pasikeis mokesčių politika aviakompanijų atžvilgiu. Jeigu mokesčiai padidės Vilniuje, mes būsime priversti reaguoti. Jei Kaune – taip pat.
Mes norime išlaikyti skrydžius, kuriuos dabar turime. Tačiau taip pat norime pasidalinti savo nerimu ir galimomis pasekmėmis.
- Kauno oro uostas, galima sakyti, yra „Ryanair“ citadelė Baltijos šalyse, čia veikia jūsų bazė, daugėjo skrydžių, tuo buvo visi patenkinti. Tačiau kokie derybiniai elementai lėmė, kad jūs traukiatės iš šio oro uosto?
– Aš negaliu detaliai atskleisti to, kas vyksta derybose. Mes norime Kaune augti, bet mes nežinome, kokie bus pokyčiai iš jūsų valdžios pusės. Jei padidės mokesčiai, mes būsime priversti trauktis.
Kitais metais žadame pervežti puse milijono daugiau keleivių iš Lietuvos, tačiau jei mokesčiai pasikeis, pusė milijono keleivių gali net sumažėti.
- Tačiau sutikite, kad konkurencija Lietuvoje jums didėja. Yra „Wizzair, ateina ispanų pigių skrydžių kompanija“Vueling“, kuri skraidins ten pat, kur ir „Ryanair“ – į Barseloną. Kitos kompanijos taip pat didina skrydžių skaičių. Kodėl manote, kad jūsų kompanija nusipelnė turėti lengvatas?
- Žinoma, konkurencija veikia. Jei matysime, kad mūsų keleivių skaičius į Barseloną sumažėjo, teks panaikinti šį skrydį ar perkelti į Kauną. Bet manau, kad niekas negali Lietuvoje konkuruoti su „Ryanair“. Mes čia organizuojame daug skrydžių.
Apskritai, mes esame patenkinti tuo, kad Lietuvoje niekam nesudaromos išskirtinės teisės, kas pasitaiko kitose šalyse. Manome, kad čia konkurencija yra garbinga. Mes, žinoma, stebėsime, kaip elgsis „Vueling“, ir su jais konkuruosime.
Ar mes jaučiame spaudimą keisti sąlygas? Mūsų niekas negali spausti, mes tiesiog galime išeiti. Vyriausybė negali mūsų spausti, nes tai keistų ir mūsų sprendimus. Dabar mūsų santykiai yra geri. Juk reikia suprasti, kad jei mes būsime priversti mokėti didesnius mokesčius, pervešime mažiau keleivių.
Ar tai yra geriau Lietuvai? Mes suprantame, kad oro uostai nori padidinti savo pajamas. Tačiau tam yra du būdai – kelti mokesčius ir taip sumažinti keleivių skaičių, arba tiesiog augti, plėsti verslą. Bet galutinio sprendimo mes dar nepadarėme.
- Kaip atpigusi nafta veikia bilietų kainas?
– Deja, bet šiais metais didesnio poveikio nebuvo, nes degalai perkami iš anksto.
Tačiau galiu garantuoti, kad kitais metais mūsų keleiviai pajus tai, nes kuras kitiems metams perkamas šįmet, ir tai neabejotinai paveiks bilietų kainas. Mes kainas mažinsime.
Apskritai, šią žiemą kils naujas kainų karas tarp aviakompanijų Europoje, ir tai lėmė atpigę degalai. Taigi kainas mažinsime ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai.
- Ar ateis ta diena, kai nusileis „Ryanair“ lėktuvas Palangos oro uoste?
- Apie derybas girdėjau prieš trejus, dvejus metus, tas pats kartojasi ir šįmet. Ar vyksta derybos? Skrydžiai į Palangą būtų sezoniški. Tačiau ir čia reikia palankių sąlygų, kad pradėtume dirbti su Palanga. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes apie tai galvojame.
Viceministras: mokesčiai visiems bus vienodi
Susisiekimo ministerija sako, kad laikas aviakompanijoms Lietuvoje taikyti vienodas sąlygas.
„Nuo kitų metų visoms oro kompanijoms Vilniaus oro uoste bus taikomos vienodos sąlygos ir vienodi mokesčiai“, – penktadienį interviu LRT radijui sakė A.Šliupas.
Pasak jo, mažesni oro uosto mokesčiai „Ryanair“ ir „Wizzair“ buvo taikomi, siekiant pritraukti į Vilnių pigių skrydžių bendroves.
„Tiek įmonė „Ryanair“, tiek „WizzAir“ Vilniuje turi išskirtines sąlygas dėl oro uosto mokesčių – prieš ketverius metus buvo pasirašyta sutartus būtent tam, kad pritrauktume pigių skrydžių aviakompanijas į Vilniaus oro uostą, bet šitas laikotarpis baigiasi kitais metais ir mes nematome galimybių ir norime panaikinti diskriminacines sąlygas ir išskirtines sąlygas, kurios buvo suteiktos šioms bendrovėms Vilnius oro uoste“, – teigė A.Šliupas.
Pasak jo, Kauno oro uoste „Ryanair“ „turi labai geras sąlygas“.
Oro uostai: negalime kitų diskriminuoti
Oro uostus valdanti bendrovė „Lietuvos oro uostai“ teigia, kad negalima daugiau diskriminuoti kitų oro vežėjų.
„Veikdami bendrai kaip oro uostų tinklas rūpinamės tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostais, tad nuotaikos dvikryptės. Naują aviacinį sezoną Vilniuje šioms oro linijoms nebebus taikomos išskirtinės mokestinės sąlygos, tuo tarpu Kaune ilgalaikis kontraktas įmonei ir toliau užtikrins itin palankias veiklos sąlygas.
Spręsdami sostinės oro uosto mokesčių politiką negalėjome diskriminuoti kitų oro vežėjų, to nedaryti buvome skatinami ir tarptautinės oro uostų asociacijos“, – sakė „Lietuvos oro uostų“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Jos duomenimis, Vilniuje ir Kaune vidutinis „Ryanair“ lėktuvų užpildymas yra toks pat. „Todėl nematome didelio skirtumo keleiviui, iš kurio oro uosto skristi pasirinkta kryptimi. Kauno oro uostas, patirdamas mažesnes veiklos sąnaudas, gali užtikrinti itin palankias mokestines sąlygas žemų kaštų oro linijoms“, – teigė atstovė.
Paveiktų tik emigrantus?
Pigių skrydžių kompanija prabilo apie planus perkelti daugiau skrydžių iš Kauno į Vilnių. Kaip tai paveiks Kauno ekonomiką ir turizmo verslą?
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad toks airių oro linijų kompanijos sprendimas jau nebūtų toks didelis smūgis, koks buvo prieš pusantrų metų, kai „Ryanair“ nutraukė reisus į Tamperę (Suomija) ir dingo pasilinksminti kavinėse mėgę suomių turistai.
„Jeigu dauguma reisų bus perkelta iš Kauno į Vilniaus oro uostą, bus nepatogumų emigrantams. Bet turizmo Kaune tai nelabai paveiks. Iš Londono daug turistų į Kauną neatvyksta. Taip pat ir skrydžiai, tarkime, į Rodosą yra tik mūsų poilsiautojams patogūs, atgalinio efekto neduoda, užsienio turistai iš ten neatvažiuoja“, – teigė G.Petrauskas.
Keičiasi mokesčių politika
Iš Vilniaus į Birmingemą bus skraidoma du kartus per savaitę, į Londono Liutono oro uostą – sykį per dieną. Tiesa, kitų metų vasarą iš Kauno numatoma 14 maršrutų, o iš Vilniaus – vienu daugiau. Tačiau iš sostinės „Ryanair“ planuoja dažniau skraidyti į Paryžių (4 kartus per savaitę), ir į Oslą (6 kartus per savaitę).
„Štai šie maršrutai būtų labai pravartūs Kaunui, nes iš tų šalių būtų galima sulaukti daug turistų. Vilniaus padėtis šiuo atveju daug dėkingesnė, nei mūsų miesto“, – sakė Kauno miesto administracijos vadovas.
„Ryanair“ planus keisti skrydžių maršrutus, anot šios kompanijos atstovų, verčia nauja Lietuvos oro uostams taikomų mokesčių politika.
Viltis – Kopenhaga
Kauno miesto administracijos direktorius G.Petrauskas teigė, kad miestas galėtų padengti dalį oro uosto mokesčių, tačiau maršrutai turėtų būti pelningi Kaunui, taigi atskraidinti daugiau turistų.
Kauno viltis, netekus skrydžių į Londoną, yra Kopenhaga. Būtent iš Skandinavijos ir Vokietijos sulaukiama daugiausiai turistų į Lietuvą apskritai ir į Kauną konkrečiai. Maršrutas į Kopenhagą kol kas naujas.
Pigių skrydžių tinklalapiuose iš Kauno į Kopenhagą spalio mėnesį siūloma bilietų nuo 9 iki 25 eurų į abi puses.
„Kopenhagos maršrutas perspektyvus, bet mums patiems reikia daug padirbėti, kad turistai iš ten atskristų. Atlikau bandomąjį skrydį, vykau į Kopenhagą. Deja, iš ten angliškai kalbančių keleivių buvo labai mažai“, – pastebėjo Kauno miesto administracijos direktorius G.Petrauskas.
Suomiai prikėlė Senamiestį
Didelė pasirtis Kauno miesto ekonomikai, ypač viešbučių ir viešojo maitinimo verslui buvo turistų srautai iš Suomijos miesto Tamperės.
„Ryanair“ iš ten į Kauną skraidindavo turistus kelis metus. Nors oficialiai neskelbiama, bet kauniečiai verslininkai pripažįsta, jog apie 2011-sius prasidėjusiam staigiam Kauno senamiesčio atgimimui postūmį davė pasilinksminti čia būriais atskridę suomiai.
