Viena iš specialių liepą- rugpjūtį atlikto tyrimo temų tapo rusų požiūris į vyriausynės nutarimą, pagal kurį į šalį įvežti uždrausta produkcija, aptikus ją Rusijos teritorijoje, turi būti sunaikinama. Šis reikalavimas įsigaliojo rugpjūčio 6 dieną.
Apklausos duomenys rodo, kad 51 proc. vidurinės klasės atstovų pasisakė prieš sprendimą naikinti maistą. Iniciatyvai pritarė 29 proc. apklaustų žmonių, dar 20 proc. šiuo klausimu buvo neapsisprendę.
Iš tų, kurie nesutinka su vyriausybės nutarimu, beveik pusė (46 proc.) laiko, kad uždraustą įvežti produkciją reikėjo paaukoti socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Iš tų, kas nutarimui pritarė, per 40 procentų pareiškė, kad šiuo žingsniu remiami maisto produktų gamintojai Rusijoje.
Rugpjūčio pabaigoje Rusijos gyventojų apklausą, siekdami išsiaiškinti jų požiūrį į atsakomąsias Rusijos sankcijas ir maisto produktų naikinimą, atliko Visuomenės nuomonės fondo (FOM) specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad sankcijoms pritaria 70 proc. šalies piliečių, bet tik 42 proc. mano, kad uždraustą maistą reikia naikinti. Šiai priemonei pritarė daugiausia mažas pajamas gaunantys žmonės iš nedidelių miestų ir kaimų.
Protestuoti prieš maisto produktų naikinimą Rusijos gyventojai pradėjo dar prieš atitinkamo nutarimo įsigaliojimą. Iki rugpjūčio 6 dienos, kada produktus pradėta naikinti, peticiją vyriausybei dėl nutarimo atšaukimo pasirašė beveik 300 tūkst. žmonių. Peticijos iniciatoriai siūlė atiduoti sankcijomis draudžiamus produktus nepriteklių kenčiantiems veteranams, žmonėms su negalia ir daugiavaikėms šeimoms. Kremlius pažadėjo ją apsvarstyti, tačiau viešo atsakymo į piliečių reikalavimus taip ir nesulaukta.
„Rosselchoznadzor“ duomenimis nuo rugpjūčio 6 iki rugsėjo 27 dienos buvo sunaikinta 738 tonos sankcijomis uždraustos produkcijos, 319 tonų – jau pirmąją parą.
Parengė Leonas Grybauskas