NT agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ir banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas nemato priežasčių NT vystytojams nerimauti dėl griežtesnio skolinimo būstui įsigyti.
Gali būti ramūs Nuo lapkričio 1 d. norint gauti būsto paskolą reikės didesnių pajamų, o maksimalus paskolos laikas sutrumpėja dešimčia metų.
„Atsižvelgiant į tai, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai turbūt pastebimiau palies tik sostinės jauniausius būsto pirkėjus, tikėtina, kad tai nebus veiksnys, kaip nors stipriau koreguosiantis plėtotojų planus, ypač artimiausius – t.y., statybas, suplanuotas 2016 metų laikotarpiu“, – sako S.Vagonis.
Gyventojus ramina ir Lietuvos bankas. Jo skaičiavimais, jei skolinimasis būtų sugriežtintas pernai, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų.
„Jei šie lūkesčiai nepasiteisintų ir įtaka rinkai būtų stipresnė nei prognozuojama, plėtotojai į tai atsižvelgs. Bet tai jau būtų galimi 2017-2018 metų būsto pasiūlos pokyčiai“, – tęsia „Ober-Haus“ departamento vadovas.
Impulsas nuomos rinkai
Tiek NT agentūros atstovas, tiek banko „Bigbank“ vadovas sutaria, kad ryškesnė sugriežtėsiančio skolinimo įtaka gali padidinti paklausą būsto nuomai.
„Manome, kad daliai gyventojų negalint įsigyti nuosavo būsto, turėtų atsigauti didesnę paklausą pajutusi nuomos rinka. Tikėtina, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės pirks antrą ar trečią būstą ir nuomos jį tiems, kurie patys negali įpirkti“, – sako R.Norvilas.
Be to, jo teigimu, Baltijos šalyse turėtų stiprėti Vakaruose vyraujanti tradicija jauniems žmonėms dažniau nuomotis būstą, o ne jį pirkti tuo metu, kai gyvenimo planai dar permainingi ir nesinori prisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
„Atsižvelgdami į tai, kad sugriežtintas skolinimas, tikėtina, nesukrės rinkos, tikimės ir toliau nuosekliai didinti NT projektų finansavimą“, – kalba „Bigbank“, kurio didžiąją dalį verslo paskolų portfelio sudaro NT projektų finansavimas, vadovas.
S.Vagonis svarsto, jog Vilniuje, didžiausioje Lietuvos NT rinkoje, būsto nuomos paklausą netgi labiau nei griežtesnis skolinimas gali paveikti augantis gyventojų skaičius.
„Kadangi Vilniaus miesto gyventojų skaičius kasmet vis auga, ir viena iš svarių to augimo priežasčių – jaunų žmonių migracija į sostinę, panašu, kad paklausa būsto nuomai yra užprogramuota tolygiai augti ir ateityje“, – konstatuoja jis.
Būsto rinkoje – aktyvumo metai
Būsto rinka Lietuvoje taip pat demonstruoja gyvybingumą. Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 2 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei pernai tuo pat metu, o butų pirkimo-pardavimo sandorių daugėjo 3 proc., rodo Registrų centro duomenys. 2015 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 890 namų ir 2725 butų sandorių.
„Tikėtina, kad 2015 metai bus vieni aktyviausių Lietuvos būsto rinkoje, tačiau vargu pralenks 2014 metų būsto rinkos aktyvumo rodiklius. 2016 metai, tikėtina, bus panašaus aktyvumo kaip 2015-ieji“, – prognozuoja NT ekspertas.
R.Norvilo teigimu, investicijų į NT atsiperkamumas – greitas, todėl rinka turėtų išlikti aktyvi.
„Optimizmo suteikia ir tai, kad statybų medžiagos ir darbai brangsta iš lėto, be didesnių šuolių, todėl investicijos į NT pelningumo marža išlieka patraukli ir aukšta. Be to, NT objektų likvidumas didžiausiuose Lietuvos miestuose yra 1-2 metai, t.y. investicijų atsiperkamumas greitas, todėl rinka išlieka patraukli ir aktyvi“, – apibendrina R.Norvilas.
Su rinkos aktyvumu per pastaruosius metus padidėjo ir būsto kainos. Pavyzdžiui, Vilniuje rugsėjį kainos buvo 2,6 proc. didesnės nei prieš metus. Visgi, pasak S.Vagonio, nors gyventojų perkamoji galia ir turėtų augti, didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir sugriežtintas skolinimas turėtų atsverti paklausos augimą.
„Todėl manau, kad kainų lygis kitąmet Vilniuje išliks stabilus. Galimi tik nedideli kelių procentų pokyčiai tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę“, – prognozuoja pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kitus veiksnius, kurie netrukus gali papildomai paveikti Lietuvos NT rinką. Pavyzdžiui, nuo sausio 1 d. įsigalios prievolė statyti ne žemesnės nei A klasės energinio efektyvumo pastatus, kas gali sumažinti plėtotojų pelnus ir atvėsinti norą imtis gyvenamojo būsto statybų.
