„Anksčiau baimintasi, kad lietuvių baldžius išstums kinai ar indai, tačiau baldų sektorius iš krizės labai stipriai išlošė. Juk per krizę ieškota pigių baldų. O pigūs baldai – tai „Ikea“, kuriai gamina ir lietuviai. Be to, Lietuvos baldininkai stipriai susimažino sąnaudas, todėl dabar jų balansas labai stiprus, nors prieš krizę nerimavome, koks bus šio sektoriaus likimas“, – kalbėjo SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Jo teigimu, „Ikea“ labai vertina lietuvius. Ji kalbina lietuviškas įmones – SBA koncerną, Vakarų medienos grupę – steigti bendras įmones Baltarusijoje, Rusijoje ir ten gaminti plokštes, steigti baldų fabrikėlius.
„Juk ir pati „Ikea“ prieš kelerius metus įsigijo „Girių bizoną“. Tai rodo, kad ji nori likti Lietuvoje“, – aiškino A.Čičelis.
Jis sakė, kad šis prekybos tinklas nėra tik paprastas produkcijos pirkėjas – jis savo partnerius ir moko. Dėl to, pasak SEB banko prezidento pavaduotojo, su „Ikea“ dirbantys baldininkai gali pakelti atlyginimus darbuotojams, nes moka padidinti darbo našumą. Kainos nebepakanka Apskritai per septynerius aštuonerius metus baldų pramonės darbuotojo našumas padidėjo kartais. Nepaisant to, ir šio sektoriaus atstovams tenka sukti galvą, kur ieškoti kvalifikuotos darbo jėgos ir kaip mažinti darbo sąnaudas. Mat per pastaruosius trejus metus darbo sąnaudos Lietuvoje augimo 18,5 proc. – penktadaliu per trejus metus. Tiesa, Estijoje skaičiai dar įspūdingesni – 22 procentai. „Brangstant darbo jėgai Lietuvoje konkuruoti vien kaina neužtenka“, – pastebi su „Ikea“ dirbančio SBA koncerno finansų direktorė Jolanta Grašienė. Prieš metus ir dabar didžiausias iššūkis verslui Lietuvoje – paklausa. Pernai antroje vietoje buvo tarptautinė konkurencija, trečioje – žaliavų kainos, o šiemet du pastarieji iššūkiai net nepatenka į penketuką. Vietoj jų reikia įrašyti darbo sąnaudas ir kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Net 42 proc. šalies didžiųjų įmonių sprendžia kvalifikuotų darbuotojų trūkumo bėdas, dar 40 proc. suka galvą, kaip sumažinti darbo sąnaudas. Latvijoje ir Estijoje ši problema dar aštresnė. Tarkime, Estijoje darbo užmokestis jau keleri metai auga sparčiau nei Lietuvoje. O turint omenyje, kad mes neretai atkartojame Estijos pavyzdį, Lietuvai, SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko spėjimu, gali tekti susidurti su šia problema. „Įdomu tai, kad prieš metus tokie klausimai buvo aktualūs vos penktadaliui didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės sprendė su tarptautine konkurencija, paklausa susijusius klausimus“, – teigė SEB banko prezidento pavaduotojas A.Čičelis. Faktą, kad įmonės telksis į darbo našumą, rodo ir planai atleisti dalį darbuotojų, o likusiems pakelti algas. Tokių planų turi 18 proc. SEB banko apklaustų didžiųjų įmonių. Pernai šis skaičius buvo 8 proc. mažesnis.
Tai rodo SEB bankų Baltijos šalyse atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.
Gerai ar labai gerai Beveik 9 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių finansinė padėtis gera arba labai gera. Tuo lietuviai stipriai skiriasi nuo kolegų kitose šalyse. Tai ne vien pačių įmonių nuomonė, tą rodo ir SEB banko padaryta įmonių finansinių rodiklių analizė. „Smulkioms ir vidutinėms įmonės galbūt dar sudėtinga, bet stambusis verslas laikosi labai gerai. Jis nori grįžti į bankus ir skolintis, jų balansai – labai solidūs“, – sakė A.Čičelis.
Stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami planai dėl finansinių srautų ateityje susiję su įmonių noru investuoti, didinti plėtrą. „Jei turėtų papildomų finansų, beveik pusė didelių įmonių juos skirtų investiciniams projektams Lietuvoje, 19 proc. – investicijoms užsienyje. Pernai pastarasis rodiklis buvo labai prastas – vos 11 procentų“, – apklausos rezultatus komentavo SEB banko prezidento pavaduotojas.
