Kodėl reikia perkelti pinigus į užsienį?
2013 metais buvęs Rusijos centrinio banko valdybos pirmininkas Sergejus Ignatjevas pasakojo, kad tokiais kanalais eina pajamos, gautos padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir realizuojamos mokesčių išvengimo schemos.
Viešųjų pirkimų sistemoje paskirstoma daugiau kaip 13 trilijonų rublių. Dalis šių pinigų nusėda Rusijos firmų sąskaitose vadinamojo „otkato“ (kyšio rūšies – sutartos pelno dalies trečiajai šaliai už tarpininkavimą sudarant kokį nors sandorį. – Red.) ar viršpelnio pavidalu. Be to, daugelis verslininkų linkę perkelti iš Rusijos teisėtai uždirbtus pinigus, kad turėtų galimybę išleisti juos užsienyje.
Lygiai taip pat ir šešėlinio verslo atstovams yra būtina perkelti kapitalą į užsienį – kai reikia apmokėti už nelegaliai tiekiamus narkotikus, ginklus, kitas prekes ar vadinamąjį pilkąjį importą (užmaskuotą kontrabandą – prekes, kurios įvežamos į šalį deklaracijoje nurodant neteisingus duomenis ir mokant mažesnius muitus – Red.), taip pat už nelegaliai teikiamas paslaugas.
Kaip išplukdomi pinigai iš šalies?
Yra daug būdų. Pinigai pervedami į sąskaitą užsienyje neva už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, taip pat galima „nusipirkti“ vertybinių popierių arba suteikti fiktyvų kreditą. Operacijos vykdomos per bankų ar vienadienių firmų tinklą.
Galiausiai pinigai gali atsidurti lengvatinio mokesčių tarifo jurisdikcijose (vadinamuosiuose „ofšoruose“), pavyzdžiui, Kipre ar Didžiosios Britanijos Mergelių salose. Dalis šių išplautų pinigų vėliau grįžta atgal į Rusiją kaip legalios pajamos ar investicijos. 2013 metais atliktas tyrimas rodo, kad fiktyvių užsienio investicijų kiekis į vieną ar kitą šalies regioną atitinka korupcijos lygį tame regione.
Apie kokias sumas kalbama?
Apie dešimtis milijardų dolerių per metus. Rusijos bankas tokias operacijas įtraukia į mokėjimų balanso grafą „įtartinos operacijos“. 2012 metais jų apimtis siekė beveik 39 mlrd. dolerių, vienok vėliau mažėjo, kol pernai pasiekė 9 mlrd. dolerių.
Kiek pinigų išplukdo atskiros grupuotės?
Atskirų nusikalstamų grupuočių apyvarta gali būti milžiniška. Pavyzdžiui, verslininko Aleksandro Grigorjevo ir jo grupuotės pastangomis iš Rusijos, kaip manoma, per pastaruosius ketverius metus buvo išplukdyta 46 mlrd. dolerių. Tai sudaro didžiąją dalį nuo 2012 metų pradžios iki 2015 metų pirmojo pusmečio pabaigos Centrinio banko atskleistų įtartinų operacijų sumos – 61 procentą.
Kaip teigė S.Ignatjevas dar 2013 metais, Rusijos banko analizė parodė, kad daugiau kaip pusę įtartinų operacijų atlieka tarpusavyje susijusios kompanijos.
„Susidaro įspūdis, kad visas jas kontroliuoja viena gerai organizuota žmonių grupė. Manau, kad sutelkus teisėsaugos institucijų pastangas, šiuos asmenis, o taip pat naudos gavėjus iš šių operacijų galima rasti“, – sakė buvęs Rusijos banko vadovas viename interviu, kurį davė likus keliems mėnesiams iki atsistatydinimo.
Kiek žmonių gali dalyvauti nusikalstamose grupuotėse?
Šimtai. Tyrėjų duomenimis, verslininko A.Grigorjevo grupuotėje dalyvavo 500 žmonių.
Kiek bankų dalyvauja schemose?
Dešimtys. Pavyzdžiui, 2014 metais buvo pranešta apie schemą, kurioje dalyvavo 21 Rusijos bankas, o A.Grigorjevo grupuotė, kaip išsiaiškino teisėsaugos institucijos, turėjo reikalų maždaug su 60-čia kredito organizacijų: bankais „Zapadnyj“, „Doninvest“, „Istkomfinans“, Rusijos žemės banku, „Taurus-bank“, ir taip toliau.
Per kokias šalis išplukdomi pinigai?
Dažniausiai tranzito šalimis būna buvusios Sovietų Sąjungos respublikos. Tam panaudojami ir Baltijos šalių bei Moldovos bankai, rašo straipsnio autorius. Tarkime, 2010–2013 metais Moldovos teismai iš Rusijos firmų išieškojo 18,5 mlrd. dolerių tariamų kreditų, kurie iš tikrųjų buvo perkelti į užsienį.
Pinigų išplukdymas taip pat vyko per Baltarusiją ir Kazachstaną, bet dabar šis kanalas Centrinio banko pastangų dėka, kaip 2014 m. lapkričio mėnesio ataskaitoje teigė Rusijos banko pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Skobelkinas, beveik uždarytas.
Kas atsitinka su bankais, kurie įkaltinami dalyvavę tokiuose pažeidimuose?
Iš jų atimama licencija. Kaip rugsėjo 3 dieną pranešė CB pirmininko pavaduotojas Michailas Suchovas, 37 kredito organizacijos iš 55 praradusių savo statusą nuo 2015 metų pradžios – tai „bankai-kamikadzės, kurie sąmoningai dalyvavo įtartinose operacijose“.
Nuo 2013 metų, kai Elvyros Nabulinos vadovaujamas centrinis bankas pradėjo aktyviai valyti bankinę rinką, įtartinų operacijų skaičius mažėja. Be to, dalis bankų, kurie, pavyzdžiui, buvo susiję su „Grigorjevo grupuote“ dirba iki šiol.
Kokią žalą patiria valstybė?
Apie 450 mlrd. rublių per metus – taip patiriamą žalą prieš keletą metų įvertino Sergejus Ignatjevas. Ši suma prilygsta 2 procentams 2012 metų Rusijos Federacijos federalinio ir regioninių biudžetų pajamų, baigia savo straipsnį G.Niejaskinas.
Parengė Leonas Grybauskas
