„Rytoj (ketvirtadienį – BNS) ketvirtą valandą aš esu pasikvietęs SEB banko Lietuvoje prezidentą (Raimondą Kvedarą – BNS) ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių (Stasį Dailydką – BNS), kuris grįžta iš konferencijos Austrijoje, ir mes turėsime prie to klausimo ką nors (padaryti – BNS). Variantai yra trys: veiklos tęsimas, jeigu komercija arba rinka nerodo, kad ji yra perspektyvi, tai yra veiklos stabdymas, išsiparduodant turtą. Ir trečias variantas yra bankroto procedūra“, – BNS sakė R.Sinkevičius.
„Jeigu nematome kitų išeičių, prie to (bankroto – BNS) reikės grįžti“, – pridūrė ministras.
LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS teigė, kad šiuo metu įmonės padėtis yra sudėtinga, tačiau jis neprognozavo jos perspektyvų.
„Sunkiai sekasi, verčiamės labai sunkiai, nes kompanijos jau keturi laivai stovi be krovinių, vienas vykdo komercinį reisą. Rinka kiekvieną dieną blogėja, dėl kompanijos ateities apsipręsti yra labai sunku. Žiūrim, kaip būtų galima išlįsti, bet kol kas nėra galimybių, kad būtų galima pasakyti, kad dirbsim ir bus viskas gerai“, – BNS sakė S.Dobilinskas.
Susisiekimo ministerija liepą buvo inicijavusi įmonės bankrotą, nes ji buvo nemoki – jos įsipareigojimai gegužės pabaigoje sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto. Tačiau susitarus su SEB banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros buvo sustabdytos.
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų ir rugsėjo pabaigoje tapo didžiausia LJL akcininke, atliko laivybos įmonės auditą. Geležinkelių vadovas S.Dailydka anksčiau BNS sakė, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.
Pasak neoficialių BNS šaltinių, SEB bankas nesutinka nurašyti bent dalį LJL paskolų ir tokiu būdu padėti įmonei atsigauti. Iš esmės bendrovė yra panašioje padėtyje, kaip vasarą, kai ji visiškai nebeturėjo pinigų veiklai, ir buvo inicijuotas jos bankrotas.
Kol kas vienintelė kliūtis skelbti bankrotą yra tarptautinės jūrų teisės reikalavimas, kad bankroto atveju bendrovės laivai negali likti be įgulos – juose turi būti minimalus jūrininkų skaičius. Lietuvoje kol kas nėra teisės aktų, numatančių, kas finansuotų tokių laivų įgulų darbą.
LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.
