Šio kurorto Raudonosios jūros pakrantėje gyventojai, kurių daugelis čia atvyksta tik sezono metu užsidirbti likusiems metų mėnesiams, šį rudenį jau buvo pradėję džiaugtis.
Kelerius metus po 2011-ųjų sukilimo, kai iš posto pasitraukė prezidentas Hosni Mubarakas, kambarių Šarm aš Šeicho viešbučiuose užimtumas tesiekė 50–60 proc., o dabar jau augo.
Tačiau tada, spalio 31-ąją, virš Sinajaus pusiasalio subyrėjo būtent iš Šarm aš Šeicho pakilęs keleivinis lėktuvas su daugiau nei 200 rusų turistų.
Visi orlaiviu skridę žmonės žuvo. Vakarų žvalgybininkai teigia, kad laineris buvo susprogdintas. Prieš keletą savaičių šią versiją patvirtino ir pati Rusija.
Kad šalys, iš kurių poilsiauti į Egiptą kasmet išvyksta tūkstančiai turistų, nutrauktų skrydžius į Šarm aš Šeichą, užteko vien užuominos apie skylėtas saugumo procedūras šio kurorto oro uoste.
Juk jei suveikė sprogmuo, jis buvo paslėptas bagaže. Dar blogiau, jei bombą į kurio nors keleivio lagaminą įdėjo džihadistų pagalbininkas kuriame nors Šarm aš Šeicho viešbučių.
Tad dabar tūkstančiai egiptiečių – nuo taksistų iki nardymo instruktorių – į ateitį ir į ištuštėjusį miestą žvelgia su baime.
Atvyksta mažiau svečių
Ištuštėję Šarm aš Šeicho viešbučiai ir paplūdimiai, begalė žmonių netekę darbo ir bandymai socialiniuose tinkluose įvairiomis kalbomis skleisti žinią, kad kurorte yra ramu. Taip padėtį apibūdino Egipte gyvenanti buvusi šiaulietė Ina Kiseliova-El Marassy.
„Žinau, kad dauguma lietuvių bijo Egipto, mano, kad tai šalis, kurioje nuolat sprogdinami turistai, vyksta karai ir riaušės. Apmaudu tai girdėti“, – kalbėjo 33 metų moteris.
Penkerius metus vienos lietuvių turizmo bendrovės gide Egipte dirbusi I.Kiseliova-El Marassy dabar augina dukterį, tačiau nuo turizmo reikalų nenutolo. Jos vyras yra didžiausios Egipte turizmo kompanijos padalinio vadovas.
Į Šarm aš Šeichą šiuo metu skraido ukrainiečiai, gruzinai, tunisiečiai, turistai iš Saudo Arabijos ir Baltarusijos, taip pat serbai, vengrai, lenkai, slovėnai. Britai svarsto galimybę skrydžius atnaujinti nuo lapkričio pabaigos. Lietuviai – kitų metų sausio 3-iąją.
Smūgis ir Egipto lietuviams
I.Kiseliova-El Marassy su šeima gyvena kitame populiariame Egipto kurorte Hurgadoje.
„Čia, išskyrus rusus, apkrova nemažėja. Atvirkščiai – didėja. Tačiau vertinant bendrą vidurkį turizmo srautai smarkiai sumažėjo, nes rusai sudarydavo apie 60 proc. rinkos“, – pasakojo buvusi šiaulietė.
Rusiški orlaiviai Egipte leidosi tik išskraidinti savo piliečių namo. Jų bagažą gabeno krovininiai orlaiviai.
„Jei kompanija dirbo tik su rusais, jos darbuotojai iš karto atleidžiami. Nežinau, kaip žmonės užsidirbs duonai. Jų panika suprantama – kenčia ne tik turizmo bendrovės, bet ir prekes bei paslaugas rusams siūlę žmonės“, – pasakojo I.Kiseliova-El Marassy.
Hurgadoje gyvena apie 300 tūkstančių žmonių, apie 3 tūkst. jų – rusai.
„Net nekalbu apie pačius egiptiečius. Dirbti turizmo sektoriuje į Hurgados ir Šarm aš Šeicho kurortus nuolat atvykdavo begalė egiptiečių iš visos šalies“, – pasakojo moteris.
Nematė tokio tuščio kurorto
Kairo, Aleksandrijos, Gizos gyventojai kasmet plūsta į Šarm aš Šeichą ieškoti – ir dažniausiai gauti – darbo.
Bet dabar, po tragedijos Sinajuje, kurorte mažiau ir uždarbio, ir turistų. Vienos kelionių agentūros atstovas „Reuters“ teigė, kad atostogų paketus greičiausiai teks piginti iki 50 proc.
„Šarm aš Šeiche dirbu jau trejus metus, bet dar niekada nesu matęs kurorto tokio tuščio“, – krimtosi Ahmedas Rabie.
Šis egiptietis valdo kavinę Naama Bėjuje pačioje Šarm aš Šeicho širdyje. Kalbėdamas su žurnalistais, A.Rabie vis rodė į ant stalų sukrautas kėdes.
„Dar prieš kelias savaites čia nebuvo laisvų vietų“, – tvirtino vyras, už patalpų nuomą per mėnesį mokantis 33 tūkst. Egipto svarų (3,4 tūkst. eurų).
A.Rabie teigimu, Šarm aš Šeiche nemažai verslininkų jau uždarė kavines ir prekybvietes. Ypač procesas paspartėjo, kai skrydžius į Egiptą keliems mėnesiams nutraukė ir Rusija.
„Mes dar nusprendėme dvi tris dienas palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis. Jei nebus daugiau žmonių, susipakuosime daiktus ir vyksime namo“, – teigė egiptietis.
Mirtinų atakų netrūksta
Kad terorizmas ypač skaudžiai smūgiuoja šalies turizmui, Egipto gyventojai jau galėjo įsitikinti 1997-aisiais.
Tų metų lapkričio 17-ąją ekstremistai užpuolė turistų pamėgtą Karalienės Hačepsutos šventyklą prie pietuose esančio Luksoro miesto ir nušovė bei mačetėmis užkapojo 62 žmones, daugiausia užsieniečius.
Kitais mėnesiais į Egiptą atvykstančių svetimšalių srautas susitraukė net 60 proc.
Naują smūgį valstybė patyrė 2011-aisiais, kai užsieniečiai išsigando politinių neramumų per Arabų pavasarį. Be to, Sinajaus pusiasalyje apie save pranešė islamistų grupuotės.
Egiptas, nors ir tik iš dalies, atsitiesė ir tada. Spalį, dar prieš Rusijos orlaivio katastrofą, turizmo ministras Hishamas Zaazou vylėsi, kad turizmo pramonė šįmet išaugs, ir kalbėjo apie pasaulinę reklamos kampaniją.
Šarm aš Šeiche ir Hurgadoje uždarbiaujantys egiptiečiai dėkojo kariškiams, 2013 metais nuvertusiems prezidentą Mohamedą Mursi ir į jo vietą pasodinusiems chuntos atstovą Abdelį Fattah el-Sissi.
Tiesa, skaičiai vis tiek kuklesni. Pernai į Egiptą atvyko 9,9 mln. turistų, o 2010-aisiais, dar prieš revoliucijas regione, tokių viešnagių buvo net 14,7 mln.
Dabar svečių turėtų dar sumažėti. Skaičius gali susitraukti tiek, kad, pavyzdžiui, britų valdomo kelionių organizatoriaus „Sharm Travel Solutions“ atstovas mano, jog, norint apskritai parduoti atostogų paketus, juos teks piginti perpus.
„Kita vertus, nors tokias atostogas dar ir įmanoma pasiūlyti už pusę kainos, skrydžiai sustabdyti, tad kas tuos paketus pirks?“ – skeptiškai į ateitį žvelgė kompanijos darbuotojas.
Kiti kelionių organizatoriai jau siūlo iš Vakarų Europos į Šarm aš Šeichą skristi vos už 280 eurų, o į kainą įeina ir nakvynė viešbutyje.
„Anksčiau čia atskrisdavo tik riebūs katinai, turtuoliai su storomis piniginėmis. Dabar atvyksta pigių atostogų norintys taupesni užsieniečiai. Bet nuo šiol nebeliks ir tokių svečių“, – mano taksistas Mohamedas Odei.
Teko spėriai keisti planus
Sudužus orlaiviui savo planus skubiai turėjo keisti ir Lietuvos turizmo įmonės.
Tiesa, turistai, skraidinami į Šarm aš Šeichą, sudarė 3 proc. visų bendrovės „Novaturo“ aptarnaujamų klientų. Tad pakeitus šią kryptį alternatyviomis, anot šio kelionių organizatoriaus generalinio direktoriaus Lino Aldonio, aptarnautų klientų skaičius per metus turėtų išlikti toks, kaip ir planuota.
Didelę dalį klientų, ketinusių ilsėtis Šarm aš Šeiche, „Novaturas“ skraidins į Hurgadą.
„Šarm aš Šeicho situacija keičia visų didžiųjų kelionių organizatorių planus ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, todėl natūralu, kad išaugusi paklausa Hurgados regione didina konkurenciją tarp kelionių organizatorių“, – sakė L.Aldonis.
Tie, kurie nepanoro po katastrofos Sinajuje ilsėtis Egipte, pasirinko keliones į Kanarų salą Tenerifę, Portugalijos salą Madeirą, Jungtinius Arabų Emyratus.
Pasak L.Aldonio, tik išskirtiniais atvejais turistai siekia susigrąžinti pinigus: „Nuostolių neišvengsime. Kainuoja nuskraidinti tuščius orlaivius, kad parsiskraidintume turistus iš Šarm aš Šeicho“.
Poilsį Hurgadoje vietoj atostogų Šarm aš Šeiche renkasi ir kito Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ klientai.
Į Hurgadą lietuviai šiuo metu skraidinami tris kartus per savaitę, o kelionės išvis atsisakė vos keli turistai.
„Hurgada nėra mažas kurortas, todėl jo apgyvendinimo galimybės nemenkos. Tai didžiausias turistų centras ir trečias pagal dydį Egipto miestas, įsikūręs Raudonosios jūros pakrantėje.
Juolab kad Hurgada neteko turistų srautų iš Rusijos, kurie yra nepalyginami su iš Lietuvos ir kitų rinkų atvykstančių poilsiautojų skaičiais, todėl laisvų kambarių viešbučiuose tikrai yra“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
Džiaugiasi jūra ir saule
Į niūrias perspektyvas egiptiečiai žvelgia skirtingai. Daugeliui dar sunku suvokti, kad lėktuvas apskritai sudužo, yra ir tokių, kurie įžvelgia sąmokslą.
„Už viso to slypi nematoma užsieniečių ranka, – įsitikinęs Mohamedas Abdelazizas, organizuojantis pažintinius safarius. – Egiptas yra strategiškai svarbi šalis, ir kitos valstybės mums pavydi.
Šarm aš Šeichas iš tiesų yra labai saugus. Policija net dažnai su mumis, vietiniais, elgiasi nesąžiningai, kad tik pasirūpintų didžiausiu įmanomu visų kurorto svečių saugumu.“
Žinoma, turistų dar yra, ir daugelis sutinka, kad problema – ne pats Šarm aš Šeichas, o spragos oro uosto patikros sistemoje.
„Man pagailo Šarm aš Šeicho, kai išgirdau apie katastrofą. Čia lankausi jau keturioliktą kartą, niekada nebuvo jokių problemų. Tiesa, jei paaiškėtų, kad lėktuve sprogo bomba, į Egiptą greičiausiai nebesugrįžčiau“, – teigė britas Vini Kneale’as.
O kai kurie kurorte dirbantys egiptiečiai viliasi, kad situacija vėl pagerės. Esą Šarm aš Šeichas dabar nubrozdintas, bet prie skausmo jau pripratęs ir žino, kad jis praeis.
„Esu tikras, kad lėktuvai su turistais sugrįš. Aišku, suvenyrų pardavėjams gal ir bus riesta, bet Šarm aš Šeichas tikrai nemiršta“, – tvirtino maisto prekių parduotuvės savininkas Ishakas Haleemas.
Tiek jis, tiek kiti vietos verslininkai žino, kad dabar skaičiuos nuostolius, bet netiki, jog kurortas nebeatsities.
I.Haleemas čia gyvena pakankamai ilgai, kad atsimintų, jog Šarm aš Šeicho nepalaužė nei terorizmas, nei politiniai neramumai, nei ryklių atakos Raudonojoje jūroje. Kurorto senbuviai tikina, kad šį miestą net sunku lyginti su likusiu Egiptu.
„Į Luksorą ir prie piramidžių niekas nebevažiuoja nuo 2011-ųjų, – prisimena egiptietis. – O ir laukti, kol pasibaigs krizė, Šarm aš Šeichas tikrai nėra pati blogiausia vieta. Čia turime jūrą ir saulę.“
Terorizmas – Egipto islamistų ginklas
Daugelį teroro išpuolių Egipte įvykdo islamo ekstremistai. Jie taikosi į valdžios pareigūnus, policiją, turistus ir šalies krikščionis – koptus. Atakų ypač padaugėjo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – šimtus žmonių nužudė islamistų judėjimas „Al-Gama’a al-Islamiyya“.
Nors išpuolių nestigo ir anksčiau, džihadistai pirmą kartą ryškiau pasižymėjo 1981 metais – nužudė tuometį Egipto prezidentą Anwarą Sadatą. Pastarasis ekstremistų nemalonę užsitraukė pasirašęs taikos sutartį su Izraeliu.
Ypač kruvini Egiptui buvo 1993-ieji, kai per teroro atakas šalyje žuvo ar buvo sužeisti net 1106 asmenys, iš jų – 120 policininkų.
1997 metais grupė džihadistų užpuolė Karalienės Hačepsutos šventyklą prie pietuose esančio Luksoro miesto ir nušovė bei mačetėmis užkapojo 62 žmones, tarp jų daugiausia buvo užsieniečių iš Šveicarijos ir Japonijos. Daugeliui buvo nukirstos galvos.
2004-aisiais Egiptą sukrėtė trys sprogdinimai Sinajaus pusiasalyje, prie Tabos ir Nuveibos kurortų. Teroristai taikėsi į užsienio turistus ir pražudė 34 žmones.
Šarm aš Šeiche panašios atakos buvo surengtos 2005 metais. Po sprogdinimų pačiame kurorto centre serijos suskaičiuotos 88 aukos. Daugelis žuvusiųjų – egiptiečiai, bet buvo ir 11 britų, šeši italai.
Po 2011-ųjų revoliucijos, kai buvo nuverstas prezidentas H.Mubarakas, Sinajaus pusiasalyje įsiplieskė islamo ekstremistų judėjimas. Kovotojus iki šiol medžioja Egipto pajėgos, bet jie periodiškai surengia vis naujų išpuolių.
