Ryte simbolinę Šiaulių globos namų juostelę perkirpęs premjeras, popietę jau kirpo ne tik Šiaulių, bet ir visos Šiaurės Lietuvos ekonominei plėtrai svarbaus objekto – Šiaulių Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – atidarymo juostelę.
Premjeras paleido kandžią repliką
„Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti šį projektą, kuris leis pritraukti investicijų į Šiaulius ir manau, kad Šiauliai tam yra pasirengę“ – per atidarymo ceremoniją sakė A.Butkevičius.
Premjeras pabrėžė, kad įgyvendinant šį projektą intensyviai dirbo ir Vyriausybė ir Šiaulių miesto savivaldybė.
„Jei būtų pagarsinti mano telefoniniai pokalbiai ir žinutės su Šiaulių meru, tai meras būtų sulaukęs įtarimų, o aš – gavęs specialiojo liudytojo statusą“, – juokavo premjeras.
Į Šiaulių LEZ atidarymo ceremoniją atvykęs Ūkio ministras Evaldas Gustas sakė, kad jam visada malonu sugrįžti į savo vaikystės ir jaunystės miestą – Šiaulius.
„Šiauliai visada buvo pramoninių miestu, todėl džiugu, kad pramonė jame vėl atsigauna. Manau, kad Šiaulių LEZ taps pavyzdžiu ir kitų miestų laisvosioms ekonominėms zonoms“, – sakė E.Gustas.
Ūkio ministras sakė, kad prieš pusantrų metų jam teko rinktis sprendimą dėl šio projekto baigties.
„Džiaugiuosi, kad sutelkus jėgas pavyko įgyvendinti Šiaulių LEZ projektą“, – sakė E.Gustas.
Reikia geležinkelio vėžės
Pasidžiaugęs LEZ atidarymu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį, kad sėkmingam šio projekto gyvavimui reikia geležinkelio vėžės.
„Įkurdami LEZ žengėme vieną žingsnį, tačiau norint, kad šis projektas būtų gyvybingas, privalu žengti ir kitą žingsnį – reikia geležinkelio atšakos į LEZ teritoriją. Priešingu atveju LEZ nebus tokia patraukli investuotojams.
Maždaug trijų kilometrų geležinkelio atšakos įrengimui reikia apie trijų milijonų eurų. Techninis geležinkelio atšakos projektas jau yra seniai parengtas, belieka gauti finansavimą.
Nors geležinkelio atšakos įrengimas yra gyvybiškai būtinas sėkmingam LEZ funkcionavimui, mes šiuo klausimu pasigendame platesnio požiūrio.
Tikimės, kad Susisiekimo ministerija atkreips dėmesį į susidariusią situaciją ir į Šiaulių LEZ investuotos valstybės lėšos duos maksimalią naudą“, – sakė A.Visockas.
Po ceremonijos – pirmoji sutartis
Po iškilmingo Šiaulių LEZ atidarymo buvo pasirašyta pirmoji sutartis. Įsikurti laisvojoje ekonominėje zonoje panoro švedų pramonės gigantas „ROL Ergo“.
Investicijų sutartį su Šiaulių LEZ operatoriumi pasirašęs „ROL Ergo LT“ direktorius Rytis Dijokas sakė, kad įmonė statys 10 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gamyklą, kurioje bus gaminami reguliuojamojo aukščio stovai išmaniesiems stalams.
Gamyklą, kurioje kasmet bus pagaminama 1,4 milijono reguliuojamo aukščio stovų, planuojama pastatyti jau šiemet. „ROL Ergo“ į Šiaulių LEZ ketina investuoti ne mažiau 7 milijonų eurų.
„Planuodami plėsti gamybą „ROL ergo“ akcininkai svarstė dvi alternatyvas: statyti gamyklą JAV arba Lietuvoje. Vienu iš argumentų nulėmusių akcininkų sprendimą investuoti Lietuvoje ir tapo Šiaulių LEZ patrauklumas“, – sakė pirmąją investicijų sutartį pasirašęs „ROL Ergo LT“ direktorius R.Dijokas.
Bus sukurta 1200 darbo vietų
Vos už šešių kilometrų nuo miesto centro, Šiaulių oro uosto ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Panevėžys – Šiauliai įkurta 218 hektarų ploto LEZ jau per artimiausią penkmetį turėtų pritraukti ne mažiau kaip 23,45 mln. eurų investicijų ir sukurti 500 naujų darbo vietų.
Laisvosios zonos operatoriumi tapusi bendrovė „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ pažadėjo, kad po 10 metų čia jau bus 1200 naujų darbo vietų, o investicijos perkops 70 mln. eurų ribą.
Šiaulių LEZ tapo jau kelerius metus veikiančio Pramonės parko tęsiniu, kuriame investuotojai jau spėjo užimti visus sklypus.
Pirmas blynas prisvilo
Šiauliai tapo pirmuoju miestu, kuris Lietuvoje 1996 metais įsisteigė LEZ. Tačiau pirmas blynas prisvilo – 450 ha plynė merdėjo iki pat 2002 metų, kai pirmosios LEZ projektas buvo nutrauktas.
Nepavykus šiam projektui insvesticijų pritraukimui šiauliečiai įkūrė Šiaulių Pramonė parką. Į šį 2008 metais užbaigtą projektą buvo investuota per 13 mln. eurų valstybės, Savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšų.
Dėl sklypų nuomos Šiaulių Pramonės parke miesto savivaldybė sudarė su 11 įmonių.
Pristigus sklypų imta rengti Pramonės parko antrąjį plėtros etapą, bet į pagalbą atėjusi Vyriausybė pasiūlė čia atkurti dėl lengvatų investuotojams patrauklesnę LEZ.
Tapo galvos skausmu naujai valdžiai
Kartą jau žlugęs LEZ projektas buvo atkurtas 2011 metais.
Nors LEZ kūrimu rūpinosi Ūkio ministerija, finansinė atsakomybė buvo perleista Šiaulių miestui.
Sutartis su rangovu bendrove „Meyer & John“ buvo pasirašyta 2013 m. rugsėjį, bet įmonė ilgai delsė pradėti darbus.
Pernai rangovas buvo spėjęs atlikti mažiau kaip trečdalį darbų. Padėtis tapo tragiška – projektui žlugus Šiaulių miestui būtų tekę grąžinti per 9 mln. eurų paramos iš europinių fondų.
Tai tapo dideliu galvos skausmu tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktam Šiaulių miesto merui A.Visockui ir jo komandai.
Darbus sustabdė rasti palaikai
Projektą pavyko išgelbėti, kai Šiaulių merui prašant Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė leisti pasirašyti trišales sutartis, pagal kurias būtų galima atsiskaityti tiesiai su subrangovais, o ūkio ministras Evaldas Gustas atnaujino LEZ finansavimą.
Dar vienu trukdžiu pernai vasarą tapo tiesiant kelią atkastos Antrojo pasaulinio karo aukų kapavietės.
Darbus teko stabdyti, tačiau po atliktų tyrimų ir su žydų bendruomene pasiektų susitarimų jie vėl buvo atnaujinti.
Šiaulių miesto valdžiai pavyko rasti bendrą kalbą ir su Šiaulių rajono vadovais, kurie pažadėjo pagalbą sujungiant į LEZ nutiestą kelio atkarpą su magistraliniu keliu.
Investuotojų laukia lengvatos
218 hektarų ploto Šiaulių LEZ teritorija yra padalina į įvairaus dydžio sklypus nuo 1 ha iki 25 ha, kurie papildomai gali būti sujungti ar perskirstyti pagal investuotojo poreikius.
Šiaulių LEZ įsikūrusiems ūkio subjektams pirmuosius šešerius metus nereikės mokėti pelno mokesčio, o investavus ne mažiau vieno milijono eurų kitus 10 metų reikės mokėti tik 50 procentų pelno mokesčio.
LEZ įsikūrusioms įmonėms taip pat nereikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, o dividendai nebus apmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais.
Vos už 6 kilometrų nuo Šiaulių centro įkurta laisvoji ekonominė zona taip pat yra lengvai pasiekiama miesto viešuoju transportu, todėl darbuotojams bus nesunku pasiekti darbo vietą.
Dabar Lietuvoje yra įkurtos septynios LEZ – jos veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Akmenėje ir Šiauliuose.
Šiaulių pašonėje kuriasi įmonės
Šiaulių LEZ projektas tapo su ja besiribojančio Šiaulių Pramonės parko tąsa.
Į 2008 metais užbaigtą Šiaulių pramonės parką buvo investuota 13 milijonų eurų Šiaulių miesto savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšų.
Į Šiaulių Pramonės parką jau pritraukta 24 milijonai eurų investicijų.
Šiuo metu Šiaulių Pramonės parko teritorijoje veiklą jau vykdo trys įmonės: UAB „Lietmeta“ (gofruoto kartono gaminių gamyba ir prekyba); UAB „Statga“ (metalo apdirbimas); UAB „Vonin Lithuania“ (žvejybinių tinklų ir žuvų auginimo įrangos gamyba).
Dvi įmonės – UAB „Scania Lietuva“ (sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų gamyba, priežiūra ir aptarnavimas) ir UAB „Krovlita“ (sunkiųjų automobilių remontas ir priežiūra, lengvųjų ir sunkiųjų automobilių stovėjimo aikštelės) – jau baigė statybas.
Dar šešios bendrovės – UAB „Lietmeta“ (veiklą plės greta esančiame sklype), UAB „Formula air Baltic“ (pramoninių dulkių ištraukimas ir ventiliacija), UAB „Venta“ (kėdžių ir stalų gamyba iš natūralios medienos), UAB „Kensa“ (minkštų baldų gamyba), UAB „ATC Baltic“ (naujų robotizuotų suvirinimo bei paletavimo sistemų projektavimas ir įdiegimas) ir UAB „Agroconsult Lt“ (trąšų gamyba) – ruošiasi statybos darbams.
