Pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininko Juozo Zykaus, susidomėjimą statyti metro Vilniuje išreiškė kelios kompanijos, tad valstybė metro statybos gali neberemti.
„Yra dvi kinų firmos (viena bendra kinų ir europiečių), taip pat prancūzų firma, „Siemens“ vokiečių, ispanų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė J.Zykus.
Be to, anot jo, metro statyba domisi turkai ir italai. Užsienio investuotojai metro statyba domisi, nes šį projektą mato ne tik kaip ekonomiškai naudingą.
Metro idėja Vilniuje sklando jau seniai. Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ įsitikinusi, kad Vilniuje įrengtas metro išspręstų sostinės susisiekimo problemas, todėl kartu su partneriais parengė ir Seime įregistravo Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau 2014 metų pabaigoje jis buvo nepriimtas.
Vis dėlto idėjos šalininkai nenuleidžia rankų – projekto iniciatoriai įsitikinę, kad vykdant metro statybas į Lietuvos biudžetą kasmet įplauktų per 43 mln. eurų, būtų sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų, įdarbinti statybininkai ir statybas aptarnaujantis personalas. Skaičiuojama, kad šiuo metu Vilniuje gyvena 540 tūkst. gyventojų. Dar kiekvieną dieną čia atvažiuoja-išvažiuoja apie 170 tūkst. žmonių
Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra pareiškęs, kad skolose skendinčio Vilnius miesto mero puoselėjamą metro idėją galima būtų įgyvendinti tik gavus Europos Sąjungos finansavimą. Kitų išteklių grandiozinio užmojo įgyvendinimui ministras pirmininkas teigia nematąs.
Preliminariais skaičiavimais, metro įgyvendinimas valstybei kainuotų maždaug 4 mlrd. litų, metro projekte numatytos trys linijos: Viršuliškės-Katedros aikštė, Šeškinė-Geležinkelio stotis, Justiniškės-Antakalnis.
Projekto iniciatoriai planuoja, kad metropoliteno sistemą sudarys dvi susikertančios linijos ir viena žiedinė trasa. Metro, kurio linijos sudarytų apie 40 km ilgio tinklą, būtų pastatytas per 20–30 metų. Pavyzdžiui, Helsinkio analogiško ilgio metropolitenas statomas nuo 1969 metų.
