Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių kompleksas – didžiausias Lietuvoje, kasmet čia gydoma 450 tūkst. pacientų. Ligonius reikia ne tik operuoti, prižiūrėti bei globoti – juos reikia ir pamaitinti.
Ne visi pacientai lieka patenkinti: maistas jiems ne visada užtektinai sūrus, saldus, estetiškai atrodantis ar įvairus. Tačiau neretai pamirštama, kad sveikas maistas būtent toks ir turi būti.
Sveikas maistas – nepigus
Santariškių ligoninės pacientų maitinimo konkursą laimėjusi įmonė 7 metams perėmė patalpas, tačiau ne visos iš jų atitiko higienos reikalavimus, todėl verslininkams teko jas tvarkyti, atnaujinti įrangą, ventiliacijos sistemą, atlikti kitus darbus.
Tam reikėjo panaudoti savo lėšų. „Tvarkėme ir įrenginėjome ne vieną, o keturis maisto ruošos punktus, iš viso Santariškėse į maisto gamybos įrangą bei patalpų remontą investavome daugiau nei pusę milijono eurų.
Vėliau ligoninės administracija tikrino atliktus darbus, pasirašė darbų priėmimo aktus ir mes pradėjome ruošti maistą“, – pasakojo Santariškių ligonines maitinančios bendrovės „Pontem“ generalinis direktorius Irmantas Norkus.
Tačiau viena yra sukurti reikiamą virtuvės infrastruktūrą, o kas kita – maistą pagaminti pagal dietiniam maitinimui keliamus reikalavimus.
„Juos nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o griežtai kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – aiškino I. Norkus, kurio vadovaujama įmonė ruošia maistą ne vienai gydymo įstaigai.
Gamina ne pagal įpročius
Pamirškite naminės mitybos įpročius. Jokios karštai ar šaltai rūkytos mėsos, jokių cepelinų su spirgučiais. Maistas gali būti tik virtas arba troškintas.
Tokia ligoninės tikrovė. Nieko nuostabaus, kad prie kitokio ir kitaip paruošto maisto pripratę valgytojai racionu ne visada patenkinti.
Gydytoja dietologė daktarė Edita Gavelienė teigė, kad mitybos terapija yra stacionarinio gydymo dalis.
„Ligoninėse dietos sudaromos vadovaujantis pasaulinėmis rekomendacijomis, nurodančiomis, kokia turi būti raciono vertė, kokį procentą kalorijų reikia gauti su baltymais, riebalais, angliavandeniais, kiek turi būti skaidulinių medžiagų, skysčių.
Gaila, kad sudėtinga užtikrinti kitą maisto funkciją – pasimėgavimą valgiu, mat ligoninės maistas yra ne tokio sodraus skonio (naudojama mažiau prieskonių, padažų), mažiau galimybių tinkamai jį patiekti“, – pasakojo gydytoja.
Maistas turi padėti sveikti. Pacientų racioną suderina ir patvirtina gydymo įstaigų administracija, o patiems ligoniams taikoma net 31 skirtinga standartinė, gydomoji ar specifinė dieta.
Nieko nuostabaus, kad pacientų mitybos įpročiai bei lūkesčiai ne iki galo sutampa su gydymo programa. Ligoniams ne visada aišku, kodėl būtent konkretus patiekalas jiems atnešamas ant padėklo į palatą.
„Kai kam būna prėska, ir aš galiu su tuo sutikti. Tačiau druskos, kaip, beje, ir cukraus, kiekis yra reglamentuojamas ligoniui paskirtos dietos. Mes tegalime paklusti.
Kitiems nepatinka, kad 1–2 kartus per savaitę pusryčiams duodamas sumuštinis su virta dešra, kuri yra aukščiausios rūšies, tačiau ligoniams negalima karštai ar šaltai rūkytos mėsos.
Deja, ir cepelinų su spirgučiais patiekti negalime. Maistas turi padėti sveikti“, – apie patiekalų ruošą pasakojo bendrovės „Pontem“ ligoninių segmento vadovas Remigijus Pumputis.
Pasak jo, įmonės dietos specialistės, padalinio ar gamybos vadovė bent kelissyk per savaitę lanko ligonius ir teiraujasi jų apie valgomą maistą.
Gydytojas – ne virėjas
Anot pašnekovų, ligoninės maistas neturi daug galimybių būti sodraus skonio. Žinoma, pacientams tai ne visuomet patinka.
Tai pripažino ir pacientų organizacijos Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys: „Ligoninėse gydomos įvairios ligos, prie šių ligų turėtų būti derinamas ir maistas, kuriuo maitinamas sergantysis. Turi būti žiūrima, kad užtektų kalorijų, maistas būtų tinkamos konsistencijos.“
Pašnekovo teigimu, gydytojų pareiga – gydyti, o ne sriubą virti, todėl pacientų maitinimu rūpinasi ne pačios gydymo įstaigos – jos samdo maitinimo specialistus.
„Tiesa, būna įvairių pacientų skundų – ne visi žino, ką jiems galima valgyti, ir dėl to gali kilti nepasitenkinimas. Kiekvienas pacientas turėtų būti informuotas apie tai, kas ir kodėl jam skiriama – tam ligoninėse yra dietologai“, – sakė G.Žižys.
„Į savo mitybą pacientas žiūri supratingiau tada, kai žino, kodėl jis gauna tik sveiką maistą, kuris negali būti keptas aliejuje, o tik virtas vandenyje ar garuose arba troškintas“, – teigė R.Pumputis.
Įrankis konkurentų kovoje?
Gali būti, kad susidomėjimas maitinimu Santariškių klinikose kilo ne be konkurentų įtakos. Šaltiniai nurodo, kad kilęs ažiotažas – tai spaudimas „Maistas LT“ grupei, kurios dalis yra bendrovė „Pontem“.
Kalbama, kad „Maistas LT“ konkurentams užsienyje ir Lietuvoje kelia nerimą šios įmonės ambicijos įsiveržti į Skandinavijos ir Vidurio Europos rinkas, ten paskleidžiant sveikus receptus ir lietuviškus maisto produktus.
Nieko nuostabaus, kad pacientų mitybos įpročiai bei lūkesčiai ne iki galo sutampa su gydymo programa.
Dietinio gydymo organizavimo ligoninėse tvarka
•Į skyrių atvežtų dietinių patiekalų asortimentą, jų svorį, kokybę bei kiekį patikrina skyriaus vyresnioji medicinos sesuo arba jos paskirta medicinos sesuo.
•Dietologo nurodymu dietos specialistas parengia kasdienius valgiaraščius, atsižvelgdamas į 7–14 dienų valgiaraščio planą.
•Visi patiekalai porcijomis sudedami individualiai kiekvienam ligoniui į termopadėklus. Taip paruoštas maistas gabenamas į skyrius.
Pagrindinė visavertė dieta
•Baltymų – 12–15 proc., iš jų 70 proc. – gyvulinės kilmės, 30 proc. – augalinės kilmės
•Riebalų – 30 proc., iš jų iki 10 proc. – sočiųjų riebalų
•Angliavandenių – 55–58 proc., iš jų iki 10 proc. – mono- ir disacharidų
•Energinė vertė – 2000–2200 kcal
•Druskos – iki 5 g
•Valgymo režimas – 4 kartai per dieną
