Apie tai, kad vienus svečius pakeitė kiti – kad vietoj rusų į Lietuvos kaimo turizmo sodybas traukia vokiečiai, skandinavai ar artimieji kaimynai, jų savininkai kalbėjo pernai, tebekalba ir šiemet.
Visa bėda, kad realiai Lietuvoje tėra trys sodrūs mėnesiai, per kuriuos šios verslo nišos dalyviai turi dirbti beveik be atokvėpio. Taip, gegužės savaitgaliams svečiai kambarius ar tiesiog namelius jau yra užsisakę. Bus jų ir rugsėjo-spalio savaitgaliais. Tačiau didžiausias poilsiautojų srautas prasidės maždaug po poros savaičių.
Tad ketvirtadienį, gegužės 12-ąją, oficialiai atidaromas kaimo turizmo sezonas. Apie šio verslo ypatybes – pokalbis su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentu Linu Žabaliūnu.
- Pirmosios kaimo turizmo sodybos įsikūrė maždaug prieš dvidešimt metų. Ar vis dar atsiranda šiame versle naujokų? Arba nutraukiančių veiklą?- paklausiau L.Žabaliūno?
– Plėtros beveik nebėra. Pernai veiklą vykdė 645, šiemet – 655 sodybos: atsidarė tos, kurios baigė projektus, susijusius su ES parama. Šiuo metu parama sodyboms steigti nebeteikiama. Tačiau yra galimybė jos gauti plėtrai.
Neneigsiu, yra žmonių, kurie traukiasi iš šio verslo. Tiesiog priimti tokį sprendimą juos verčia ir sveikata, ir metų našta.
Yra ir tokių, kuriems nepasisekė. Pavyzdžiui, Molėtų rajone yra bene trys sodybos, kurios buvo už paskolas įkeistos bankams. Ir, nepavykus verslui, jos dabar priklauso šiems kreditoriams.
Yra ir tokių sodybų, kurių savininkai bando parduoti verslą. Bet tai padaryti sunku. Nes turto vertė – didelė, o investicijų grąža labai lėta.
Kaimo turizmo versle gali dirbti tik tie, kurie ir nori, ir moka bendrauti su žmonėmis. Jei tokių savybių verslininkas neturi, jam – labai sunku. Kaip kad sunku „perlipti per save“ – dirbti savaitgaliais, kai visi kiti atostogauja. Tokį, atvirkščią režimą, ne visi įveikia. - Bet ar esančios sodybos dar imasi plėtros?
– Įdomiu tai, kad tuomet, kai buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ūkio ir verslo plėtrai, būtent kaimo turizmo sodybos projektų, tinkamų finansuoti, pateikė gausiausiai. Šie žmonės stropiai dirba. Ir jiems reikia paramos infrastruktūrai kurti, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai. Jų paslaugos reikalingos.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais kaimo turizmo sodybose nakvojo apie 300 tūkst. žmonių, tuo tarpu viešbučiuose – 1,2 mln. Vadinasi, kaimas priėmė net penktadalį visų svečių. Turint omeny, kad sezoniškumas jame turi ypač didelės įtakos, tai – daug.
- Kadangi kaimo turizmo verslas gyvuoja šiltuoju metų laiku, ar įmanoma vien iš jo pragyventi?
– Viskas priklauso nuo verslo modelio. Jei tai veikla, skirta ir renginiams, ir svečiams apgyvendinti, tuomet – taip. Bet daugumai žmonių – maždaug 90 proc. tai – papildoma veikla.
Šimtą dienų sodybos per metus būna užkimštos, bet išlaikyti jas šaltuoju metų laiku yra sunku. Todėl nemažai sodybų žiemai tiesiog yra „užkonservuojamos“, pavyzdžiui, Ignalinoje, Zarasuose daug sodybų žiemą neveikia.
– Lietuvos kaimo turizmo asociacija yra išleidusi teminių žemėlapių. Vieni skirti mėgstantiems ramų poilsį, kiti – besidairantiems lankytinų vietų ar, pavyzdžiui, pirčių mėgėjams. Dar turite idėjų, kaip į sodybas pavilioti svečius?
– Šiuo metu jau braižome dviračių maršrutus, kad keliaujantys jais žmonės galėtų nakvynei apsistoti sodybose. Taip pat kuriame ir vandens turizmo bei sodybų žemėlapį.
– Sodybų šeimininkai šiuo metu kalba, kad viešnagė atskirame svečių namelyje para kainuoja 70 eurų. Ar šiemet, palyginti su praėjusiu sezonu, keičiasi nakvynės kanos?
– Yra šioks toks pabrangimas, bet – nedidelis. Statistikos departamentas yra paskelbęs duomenų, kad vidutinė nakvynės kaina pernai buvo 12,5 euro. Mes patys stebėjomės, kas gali taip pigiai pardavinėti paslaugas? Bet tai – tik „plika“ lovos kaina, be jokių paslaugų.
- „Gandriukai“ – sodybų teikiamų paslaugų įvaizdis. Vienas „gandriukas“ simbolizuoja tik kokybę, penki – viską, pradedant nakvyne, baigiant konferencijomis. Ar sodybos gali padidinti „gandriukų“ skaičių?
– Jos tai nuolat daro. Žiemą sulaukėme maždaug dešimties sodybų prašymų jas įvertinti iš naujo, nes pagerino infrastruktūros kokybę.
Daugiausia sodybų turi tris „gandriukus“, mažėliau – keturis. Tokių, kurios turi po porą ar penkis – mažuma.
- Kadangi svečius iš Rusijos keičia svečiai iš Vakarų, ar šeimininkams nekyla kalbos barjerų?
– Kaimo turizmo verslas tuo ir žavus, kad jame dirba kelios kartos. Jei vyresniems žmonėms ir sunku susikalbėti su svečiais, jie pasikviečia vaikus ar vaikaičius. Ir tai net suteikia tam tikro žavesio.
