Kalti patys žmonės?
„Dirvos erozija dažniausiai siejama su viršutinio dirvos sluoksnio mažėjimu – vandens ar vėjo nunešamu derlingo dirvožemio sluoksniu. Tačiau didesnė ir vis labiau nerimą kelianti problema yra derlingo dirvožemio sluoksnio mažėjimas dėl žmogaus veiklos, – sako Miežiškių seniūnijos ūkininkas Alvydas Abukauskas. – Tikėtina, kad ateityje ši problema tik didės, nes žmonės į dirvą nebegrąžina organinių medžiagų, tokių, kaip natūralios trąšos ar šiaudai, neaugina daugiamečių žolių, kurios yra didžiausias erozijos priešas.“ Mokslininkų teigimu, tam, kad ateities kartos nestokotų gausaus derliaus, reikėtų jau dabar susirūpinti augančia erozijos problema – pastaruoju metu pastebimas spartus dirvos rūgštėjimas, ypač Vakarų Lietuvoje. Jei po derliaus nuėmimo dirva ilgą laiką būna neužimta (nesėjami žiemkenčiai, tarpiniai augalai), derlingiausias viršutinis dirvožemio sluoksnis yra nupustomas arba nuplaunamas lietaus. Neigiamos erozijos pasekmės yra ne tik sumažėjęs derlingumas, bet ir neigiamai veikiami mikroorganizmai, dirvožemio fauna. Neatsakingai naudojant žemės dirbimo mašinas, vyksta reikšmingi dirvožemio morfologiniai ir agrocheminiai pakitimai dėl dirvožemio suslėgimo, sumažėjusios oro skvarbos bei suplonėjusio humuso sluoksnio.
Ūkininkai, užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemdirbyste, turėtų atidžiai parinkti būtent tam dirvožemiui tinkamus augalus, atsižvelgiant į jų reiklumą dirvožemiui. Šių ir kitų niuansų nežinantys, mažiau patyrę ar pradedantieji ūkininkai gali pakenkti ne tik savo verslui, bet ir bendrai ekosistemai. Kaip vieną iš priežasčių erozijai atsirasti dėl žmogaus veiklos ne vienas žemės ūkio specialistas įvardija būtent žinių apie tai stoką. Sprendimas galėtų būti ekspertinis ūkininkų konsultavimas apie dirvožemio gerinimą ir ekonomišką, dirvožemį tausojantį, ūkininkavimą.
Kviečia pasinaudoti ES parama
Šiuo metu ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti pagal KPP priemonę „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Konsultacijų metu ūkininkai ne tik sužinos, ką daryti, jei dirvožemį niokoja erozija, bet ir gaus žinių apie galimas naudoti priemones, padėsiančias išvengti erozijos ir tausoti derlinguosius plotus.
Paraiškas paramai gauti gali teikti ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės. Paraiškos yra priimamos iki rugpjūčio 31 d. Kiekvienas konsultavimo paslaugų gavėjas per 3 metus galės pasinaudoti konsultavimo paslaugomis už 1 500 eurų be PVM.
Tikimasi, kad investicijos į ūkininkų konsultacijas atneš ilgalaikę naudą, paskatins ūkininkus atidžiau vertinti dirvožemio būklę bei atsakingai rinktis ūkininkavimo priemones. Tai sudėtingas ir nemažai laiko reikalaujantis procesas, todėl ūkininkai skatinami išsaugoti ir tausoti jau esančius derlingus plotus.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
