Vien „Barclays“ padalinyje Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 1200 darbuotojų. Lietuvoje veikia ir kitos Britanijos įmonės: draudimo bendrovės „Aviva“ ir „Lloyds“, paskolas teikianti „Provident Finansai“, audito bendrovė „Deloitte“, „Alien Technology Transfer“ Lietuvoje kuria technologijų miestelį „Vilnius Tech Park“.
Ir nors visos Britanijos laukia permainos, jos verslai Europoje dėl to neturėtų nukentėti.
Bėgti neverta
„Tiesa, kad verslas ruošiasi trauktis iš Britanijos, bet būtų nelogiška, jei kažkas pradėtų bėgti iš ES. Pats Britanijos verslas traukiasi ne kur kitur, o į Europą“, – pasakojo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, su ES bendradarbiaujantiems verslams kaip tik atsiranda motyvacija keltis į kontinentinę Europą:
„Finansų sektoriuje bankai baiminasi, kad leidimas ES teikti paslaugas gali būti atimtas iš Didžiosios Britanijos finansinių institucijų ir tada reikia turėti savo būstinę Bendrijoje.“
Verslą bėgti iš Didžiosios Britanijos motyvuoja tai, kad ES galima dirbti efektyviai be jokių apribojimų ir nereikia žvalgytis per petį, kas atsitiks su derybomis dėl išstojimo iš ES sąlygų.
„Tiesiog būtų nelogiška, kad verslas bėgtų iš Europos Sąjungos į Didžiąją Britaniją“, – komentavo G.Nausėda.
Įtakos neturės
„Nematome tiesioginės grėsmės mūsų klientų veiklai Lietuvoje, nors ilgesniu laikotarpiu kompanijos gali koreguoti tarptautinės veiklos strategijas“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.
Jam antrino ir G.Nausėda: „Mokestine ar teisinio statuso prasme niekas neturėtų keistis, įmonės veiks taip, kaip dabar veikia ES ar JAV bendrovės Lietuvoje“.
Ekonomisto teigimu, kitokia situacija gali būti su prekybininkais, kurie čia gamintas prekes išveža į Angliją, tačiau ir jiems dar nereikėtų pulti nerimauti:
„Jei atsirastų prekybinių santykių suvaržymų, tai galėtume kalbėti apie pokyčius tokioms firmoms. Bet per artimiausius du metus niekas tikrai nesikeis.“
Jei Britanijos kapitalo įmonės Lietuvoje veikia kaip savarankiški juridiniai asmenys, jiems galioja ir toliau galios ES teisinė bazė ir niekas nesikeičia.
„Jeigu tai tik filialai, neturintys savarankiško juridinio asmens statuso, tai jie turės veikti pagal Didžiosios Britanijos teisę ir gali būti kažkokių pokyčių, bet čia jau ne ekonomikos, o teisės klausimas“, – kalbėjo G.Nausėda.
