Pramonės prospekto 81-uoju numeriu pažymėto namo gyventojas Sigitas aptiko daugiabučių priežiūra užsiimančios bendrovės „Dainavos būstas“ parengtą balsavimo biuletenį, kurį užpildžius prašoma grąžinti administratoriui.
Gyventojai raginami pasirinkti vieną iš dviejų galimų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. Pirmasis – šaltas vanduo perkamas iš bendrovės „Kauno vandenys“, o pašildymo paslauga – iš įmonės „Kauno energija“. Būtent toks modelis šiuo metu taikomas daugelyje miesto daugiabučių.
Antroji galimybė – karštą vandenį pirkti tiesiai iš „Kauno energijos“. Tokiu atveju kiekvienam butui kas mėnesį būtų taikomas papildomas 1,21 euro mokestis už apskaitos prietaiso įrengimą ir jo priežiūrą.
Nujaučia apklausos baigtį
Sprendimas priimamas gyventojų balsų dauguma, tačiau numatyta svarbi sąlyga. Jeigu patys gyventojai sprendimo nepriims, „Kauno energija“ daugiabučiui parinks antrąjį karšto vandens tiekimo būdą.
Kaunietis Sigitas įsitikinęs, kad, nustačius tokias balsavimo sąlygas, teks naudotis antruoju, gyventojams brangiau kainuojančiu karšto vandens tiekimo būdu.
„Menka tikimybė, kad balsuos bent pusė namo gyventojų.
Net ir metas netinkamas tokioms apklausoms – dalis žmonių išvykę atostogauti“, – įsitikinęs vyras.
Pasak jo, niekas gyventojams nepaaiškino siūlomų galimybių privalumų ar trūkumų. Kaimynai svarstė esą permainos – tai tik „Kauno energijos“ noras pasipelnyti, kuris gali pasibaigti tarifų didinimu, mat papildomo mokesčio turbūt neužteks apskaitos prietaisams įrengti, jų priežiūrai bei galimiems nuostoliams kompensuoti.
Neformuoja žmonių nuomonės
Pasak bendrovės „Dainavos būstas“ direktoriaus Valentino Jerošenkos, būtinybę gyventojams pasirinkti karšto vandens tiekėją numato Civilinis kodeksas, todėl šis balsavimas būtinas vykdant įstatymo reikalavimus, o procedūrą inicijavo „Kauno energija“.
„Talkiname rengiant balsavimą, tačiau jo rezultatai neturi jokios reikšmės bendrovei, todėl nesistengiame formuoti ar pakeisti žmonių nuomonės“, – kalbėjo „Dainavos būsto“ vadovas.
Jo nuomone, abu karšto vandens tiekimo būdai turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Kai balsavimas vyko prieš porą metų, esamą vandens tiekimo būdą pasirinko apie 70 proc. bendrovės prižiūrimų daugiabučių. Tąkart 41 Dainavos rajono daugiabučio gyventojai savo valios neišreiškė, tačiau įstatymas įpareigoja tai padaryti.
„Kauniečiai balsuoja labai vangiai“, – pripažino V.Jerošenka. Pasak jo, klausimai biuletenyje ir papildomos sąlygos pateiktos vadovaujantis teisės aktais.
Patiria papildomų sąnaudų
„Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka pranešė, kad karšto vandens tiekėjo pasirinkimo procedūra visoje šalyje vyksta nuo 2010-ųjų ir tai padaryti įpareigoja įstatymai.
„Gyventojams nepareiškus nuomonės, karšto vandens tiekėju tampa šilumos tiekėjas – tai numato teisės aktai ir jų išaiškinimai“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Pasak Ū.Staselkos, dėl šios prievolės „Kauno energija“ patiria papildomų sąnaudų – perkami nauji vandens skaitikliai, samdomi juos įrengiantys darbuotojai. Dėl šios priežasties tenka taikyti papildomą mėnesio mokestį.
Gyventojai papildomų išlaidų galėtų išvengti, jeigu balsavimo metu pasirinktų esamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Šiuo metu „Kauno energiją“ karšto vandens tiekėju pasirinko 467 Kauno miesto ir rajono daugiabučiai, 997 namų gyventojai balsavo už senąjį karšto vandens tiekimo būdą. Dar 736 daugiabučių gyventojai sprendimo nėra priėmę.
„Vykdydami įstatymo reikalavimus dar kartą paprašėme administratorių inicijuoti gyventojų apklausas“, – aiškino Ū.Staselka.
