Iki šiol formaliai galiojo 9–10 zlotų minimalus valandos atlygis, tačiau darbdaviai šį reikalavimą sugebėdavo apeiti, o provincijoje iš tiesų mokėdavo net perpus mažiau. Valandinio atlygio formą darbdaviai labai pamėgo kilus ekonominei krizei.
Tuo metu įmonės ėmė masiškai atleidinėti etatinius darbuotojus, o vėliau su šiais sudarydavo laikinąsias darbo sutartis arba versdavo juos įsteigti individualias bendroves.
Tokiais atvejais darbdaviai pervesdavo vien simbolines socialinių mokesčių įmokas arba jų išvis nemokėdavo.
Pagal laikinąsias valandinio įdarbinimo sutartis Lenkija atsidūrė pirmoje vietoje visoje ES.
Tai padėjo šaliai išvengti krizės, tačiau nuskurdino didelę dalį gyventojų, kurie ėmė masiškai emigruoti į užsienį.
Atlygio sumažėjimą ypač pajuto jauni žmonės, kuriems krizės metu buvo leista mokėti tik 80 procentų minimalaus valandinio atlygio.
Nuo kitų metų bent 12 zlotų už valandą bus privaloma mokėti visiems valandinio darbo sutartis turintiems darbuotojams. Be to, į šią sumą nebus galima įskaičiuoti priemokų už naktinį darbą – jas bus privaloma sumokėti kaip atskirą priedą.
Šeimos, darbo bei socialinių reikalų ministrė Elzbieta Rafalska aiškino, kad šiuo įstatymu bus siekiama skatinti verslininkus sudaryti nuolatinio etatinio darbo sutartis.
Mat dirbant po aštuonias valandas per dieną valandinis atlygis bus šiek tiek didesnis, nei mokant minimalią algą etatiniam darbuotojui.
Prieš mėnesį vyriausybė nusprendė nuo kitų metų didinti minimalią algą nuo 1850 iki 2000 zlotų (atitinkamai 417,8 ir 451,7 euro), bet valandinis atlygis triūsiant visą darbo dieną sieks 2184 zlotus (493,2 euro).
Naujasis įstatymas suteikė darbo inspektoriams teisę kontroliuoti darbdavius bet kokiu paros metu ir nepranešus iš anksto.
Už netinkamą darbo apmokėjimą darbdavius bus galima bausti 30 tūkst. zlotų (6,77 tūkst. eurų) bauda.
Dalis ekspertų gąsdino, kad toks priverstinis atlygio didinimas lems šešėlinio verslo suaktyvėjimą bei bankrotų pagausėjimą, ypač provincijoje. Kai kurių profesijų atstovų esą yra per daug, pavyzdžiui, apsaugininkų ar valytojų, tad už jų darbą niekas nenori brangiai mokėti.
Vis dėlto daugelis ekonomistų entuziastingai reagavo į šitokį sprendimą.
Anot jų, tai padės Lenkijai atsikratyti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos šalies įvaizdžio ir pristabdys emigraciją.
