Informacija – telefonu ir internetu
EK Lietuvos teritoriją yra suskirsčiusi į tris zonas pagal AKM paplitimą, biologinės saugos ir prekybos reikalavimus.
I zona – rizikos teritorija, kurioje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. II zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, prekyba gyvomis kiaulėmis, šernais (jų produkcija) galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas šernams ir naminėms kiaulėms. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas aiškina, kad tikslią informaciją apie tai, kokioje zonoje yra ūkis, jų savininkai gali gauti VMVT internetiniame puslapyje www.vmvt.lt, tokia informacija suteikiama nemokama infolinija 8 800 40 403. Šiuo klausimu taip pat galima kreiptis į VMVT teritorinius padalinius, privačius veterinarijos gydytojus.
Švelnina sprendimus
Europos Sąjungoje AKM kontrolei yra sukurta informacinė sistema, kurioje žymimi visose šalyse atsirandantys nauji ligos atvejai.
„Europos Komisija, gavusi informaciją apie AKM židinį, pagal teisės aktų reikalavimus 30 — 40 km. spinduliu aplink tą teritoriją, nustato vieną iš trijų zonų. Mes, bendradarbiaudami su EK, stengiamės, kad ta zona būtų kaip įmanoma mažesnė, kad kuo mažiau nukentėtų ūkininkų komercinė veikla, smulkiųjų augintojų interesai“, – sako P.Bušauskas. Jis pamini, kad siekiant apsaugoti Lietuvos kiaulių augintojų interesus, šiose derybose svarbu išnaudoti visus galimus argumentus. „Pavyzdžiui, žiūrime, ar teritorijoje yra fizinių barjerų, tarkime, upė. Tuomet nurodome, kad teritorija gali būti brėžiama iki upės, kuri gali sulaikyti ligos paplitimą. Taip ir buvo padaryta, kai AKM atvejis buvo užfiksuotas Kaišiadoryse, o į apsaugos zoną pateko Kaunas. Šalia esantis Nemunas pasitarnavo kaip fizinis barjeras“, – pasakoja P.Bušauskas. Anot jo, EK dokumentai taip pat leidžia panaikinti zonos apribojimus, jeigu metus laiko joje nebuvo AKM židinių. Pavyzdžiui, metus laiko nenustačius AKM židinių kiaulių laikymo vietose, teritorija iš trečiosios zonos gali būti perkeliama į antrosios zonos teritorijų sąrašus. Gerokai anksčiau, po trijų mėnesių, dėl zonos pakeitimo galima kreiptis tuomet, jei teritorijoje nebelieka neatitinkančių biologinio saugumo reikalavimų kiaulių ūkių. Paprastai to pasiekiama vykdant priverstinį kiaulių skerdimą, už kurį kiaulių laikytojams išmokomos kompensacijos ir leidžiama pasilikti mėsą savo reikmėms, jei joje nenustatoma užkrato.
„Iš tikrųjų AKM kontrolė yra vykdoma griežtai. Šioje srityje dirbantys žmonės supranta, kad jeigu jie nustatys mažesnę zoną, o po savaitės toje teritorijoje išaiškės naujas atvejis, bus negerai. Vis tik, mes pateikiame savo argumentų ir stengiamės surasti bendrą sprendimą, kad būtų gerai abiems pusėms“, – kalba VMVT atstovas.
Beje, jis pastebi, kad nors Lietuvoje kiaulių augintojai laikosi teisės aktų reikalavimų, vysto verslus, yra suinteresuoti mažinti AKM atvejų, tačiau kartais pasitaiko ir neatsakingo elgesio, neįvertinama reali AKM grėsmė.
Pavyzdžiui, prieš kelias savaites užfiksuoti du kiaulių maro atvejai smulkiuose ūkiuose Kaišiadoryse. Vienas ūkininkas apie gaišeną nepranešė nei VMVT pareigūnams, nei veterinarijos gydytojui, o nustipusį gyvūną užkasė kieme. Kitas, kaip paaiškėjo, nebuvo savo kiaulių užregistravęs. Abiem atvejais kiaulių savininkams skirtos baudos ir nebus išmokėta kompensacija.
