Lietuviškų maisto produktų importo bendrovė „Food Depot International“ (FDI) JAV prekybos tinklams mūsų gamintojų produkciją tiekia jau 17 metų. Maždaug 50 įmonių – tiek šiuo metu, talkinant FDI, prekiauja Amerikos parduotuvėse.
Pasak FDI vadovės Angelos Kavak, pastaruosius šešerius metus lietuviškų maisto produktų kokybė buvo nepriekaištinga. Tačiau Lietuvą tebepurtantis koldūnų gamintojos „Judex“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skandalas sunkiai praskintus eksporto kelius į JAV gali vėl užkirsti.
– Netrūksta manančių, kad ši situacija yra ypač nepalanki eksportui, nes menkina pasitikėjimą lietuviškais gaminiais. Ar tokia baimė – pagrįsta? – paklausiau A.Kavak.
– Tai kelia nerimą. Nes skandalas neatsiejamas ir nuo politikos. Visus tuos 17 importo metų FDI bendradarbiauja su VMVT. Mano patirtis liudija, kad iki 2010-ųjų – iki to laiko, kai Jonas Milius pradėjo vadovauti tarnybai, maisto saugos situacija buvo gerokai prastesnė. Nes nemažai produktų sulaikydavo už maisto saugą atsakingą JAV institucija – American Food and Drug Administration (FDA) .
Ankstesni VMVT vadovai irgi dirbo gerai, bet tuo metu eksportas tik prasidėjo, mažai žinių apie JAV taisykles turėjo ir eksportuotojai, ir importuotojai.
Dabar FDA sulaikytų siuntų tebūna vos viena kita per metus. Šiemet jų apskritai nebuvo. Pavyzdžiui, 2011-aisiais būta, kad viena įmonė eksportavo neišdarinėtą žuvį, o tai – neleistina JAV. 2012 metais kita įmonė atgabeno žuvies, kurioje rasta pesticidų.
2013 metais pieno perdirbėjai eksportavo sūrį, kuriame rasta neleidžiamų JAV nitratų. Užpernai aptekta salmonelių pyrage. Matyt, nuo šviežių kiaušinių.
Toks pažeidimų kiekis yra tiesiog juokingas. Gerokai anksčiau tokių įrašų per metus susikaupdavo 10-12. O kitos šalys jų sukaupia per metus net po kelis šimtus.
Mums, importuotojams, tai nesukelia didelių materialinių nuostolių. Bet įmonėms – blogai, nes smarkiai pakenkiama jų įvaizdžiui. Radusi taršą, tyrimų rezultatus FDA patalpina sav interneto svetainės „Import Alert“ skyrių. Ir įrašai internete laikomi 7 metus.
Štai todėl suprantu ir išgąstį, kad maisto produktų eksporto keliai, atsiradus nepasitikėjimui, gali būti vėl užkirsti. Tai būtų blogai mėsos perdirbėjams, ypač tiems, kurie po Rusijos embargo taip sunkiai rado naujų eksporto kelių.
Apskritai man atrodo, kad tas skandalas yra išpūstas. Lietuvoje visi tik skuba ką nors atleisti iš pareigų, o įmones – nubausti.
Neseniai kalbėjausi su FDA pareigūnu, turinčiu didžiulės patirties. Jis sakė, kad visada, kai įmonė nori ištaisyti savo klaidą, jai tokia galimybė suteikiama. Ir baudžiama tik tada, kai matoma, kad įmonė piktybiškai ignoruoja reikalavimus.
– Pernai 9 mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės gavo leidimus gaminiams eksportuoti į JAV. Tačiau kelias iki tokio JAV institucijų sprendimo triuko 11 metų. Kodėl taip ilgai?
– Tam prireikė ir asmeninio įdirbio, ir ekspertų iš JAV vizitų į Lietuvą.
Vos tik J.Milius pradėjo dirbti VMVT, su grupe žmonių – įmonių vadovais bei tuomečiu žemės ūkio ministru nuvažiavo į Vašingtoną, kur, talkinant ambasadoriui Žygimantui Pavilioniui, susitiko su JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba. Taip buvo pradėta smarkiau klibinti mėsos eksportą į JAV. Lietuviai amerikiečius „spaudė“. Tokia – dalykinių pokalbių – taktika pasitvirtino tada, kai Rusija uždarė kelius mėsos eksportui į Rusiją. O dabar į JAV keliai jau atidaryti.
– Ko amerikiečių maisto saugos tarnybos ieško maisto produktuose? Cheminės, bakterinės taršos?
– Tikrinama viskas – kiekviename produkte stebimi skirtingi rodikliai. Pavyzdžiui, tiriama duona, nes galėjo būti, kad javai, iš kurių sumalti miltai, buvo užteršti bakterijomis ar pesticidais.
Pastaruoju metu itin dažnai DFA tikrina grikius, medų, net jovainius.
– Nors mėsos perdirbimo įmonės jau turi leidimus, eksportas į JAV neįsibėgėjo. Kodėl?
– Didžiulio kiekio mėsos produkcijos negalima įvežti į Ameriką todėl, kad Lietuvoje plinta afrikinis kiaulių maras.
O juk įmonių pagrindinė produkcija yra būtent iš kiaulienos. Realiai jos gali eksportuoti tik mėsos konservus bei jautienos gaminius. Tačiau, tiekiant jautieną, joms bus sunku JAV konkuruoti su kitais tiekėjais. Nes daugybė kokybiškų jautienos gaminių pasiekia mūsų prekybos centrus iš Argentinos ar Urugvajaus.
Kiaulienos gaminiai būtų pagrindinė eksporto prekė, bet jais prekiauti JAV lietuvių įmonės negali.
Neseniai viešėjau Lietuvoje, klausiau, kodėl neužkertamas marui kelias – neišskerdžiamos visos kiaulės maru užkrėstose vietovėse – ir tose, kur atrandama užsikrėtusių ir nugaišusių šernų?Tai padarius juk būtų galima viską pradėti iš naujo. Pasirodo, įtakos tai taip pat susiję su politika, nes, priėmus tokią nuostatą, nuo politikų nusigręžtų rinkėjai.
Rizikuojama verslu, eksportu – kišami pagaliai ir įmonėms, ir pačiai VMVT į ratus.
– Ar Lietuvos verslas sužino, kokių naujų maisto saugos reikalavimų priimama JAV?
– Ir labai greitai. VMVT informuojame apie naujus reikalavimus, ji žinią perduoda įmonėms. Taip atsiranda daugiau galimybių išvengti skaudžių pasekmių.
Visa bėda, kad gana dažnai Lietuvoje nenorima girdėti, ką mes sakome. Esą, tie išeiviai vėl kišasi.
Buvau birželį parodoje „Summer Fancy Food Show“. Visi joje dalyvavę Lietuvos verslininkai kalbėjo apie tai, kad VMVT jiems talkina. Ir ne kokias nors „pridengimais“, bet patarimais.
– O pieno produktai? Kokie jie pasiekia JAV?
– Daugiausia tai fermentiniai sūriai bei varškė. Jie tiekiami etninėms – lietuvių bei rusų išeivių parduotuvėms.
Yra tam tikrų niuansų, kurie nulėmė, kad šiuo metu daugiau tenka bendradarbiauti su Latvijos pieno perdirbėjais nei su Lietuvos.
Parodai „Summer Fancy Food Show“ lietuviai buvo labai gražiai pasirengę, produktai – puikūs, stendai – gražūs. Bet dalyviai buvo nusivylę – buvo gerokai mažiau lankytojų, nei tikėtasi. Dažniausiai užsukdavo išeiviai iš buvusios sovietų sąjungos, dirbantys tinklinėje prekyboje.
Mūsų įmonė, ko gero, vienintelė, kuri lietuviškus gaminius tiekia JAV prekybos tinklams. Bet į juos dar nepatenka pieno produktai. Ir tam patys lietuviai užkirto tam kelią.
Etninių parduotuvių Čikagoje nedaug, vos kelios. O mes vien Čikagoje aptarnaujame apie 300 parduotuvių. Tačiau būta atvejo, kai lietuvių gamintojai, aplenkę mus, nužingsniavo tiesiai į vieną iš parduotuvių. Ir prarado galimybę patekti į visą tinklą.
Lietuvos pieno produktai – labai geri. Visa bėda, kad gamintojai neperkando amerikietiškos prekybos taisyklių. Ir nenori bendradarbiauti su išeivija. Esą, mes juos tik auklėjame. Bet ar gali žmogus, atvykęs kelioms dienoms, išmanyti prekybos subtilybes taip, kaip tris dešimtis metų dirbantys JAV rinkoje žmonės?
- Šiemet viešėdama Lietuvoje buvote susitikusi ir su Lietuvos viešbučių bei restoranų asociacijos vadovais. Koks tų susitikimų tikslas?
– Mano idėja – reikia amerikiečius labiau supažindinti su Lietuva, kad jie nebegalvotų, jog tai kažkokia atsilikusi Rusijos provincija. Pasaulio lietuvių bendruomenėje esu atsakinga už ekonomikos skatinimą, turiu planą, kaip kuo labiau supažindinti su Lietuva.
Pirmoji to plano dalis – organizuoti virtuvės šefų konkursus. Kalbėjau apie tai ir su minėtos asociacijos vadove Evalda Šiškauskiene. Kitąmet pavasarį norime juos atvežti į JAV, kad pristatytų tai, ką moka, amerikiečių restoranuose. Informaciją apie tai žadame talpinti į amerikiečių žiniasklaidą, pasitelkus eksportui skatinti skirtas lėšas.
Galvojame tuos pristatymus surengti Vašingtone, Niujorke, Čikagoje, Klivlande. Las Vegase, Los Angele bei San Franciske. Tariuosi su restoranais, turinčiais „Michelin“ kokybės žvaigždes. Šefai, gamindami patiekalus, naudos lietuviškus produktus – mėsą, sūrius ir kitus.
Manau, kad tai taps itin gera Lietuvos reklama.
Eksportas į JAV – skaičiais
Pernai rudenį JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba (FSIS) paskelbė lietuviškų įmonių sąrašą, kurioms leista eksportuoti mėsą ir jos gaminius.
Savo produkciją už Atlanto galės gabenti „Utenos mėsa“, „Biovela“, „Krekenavos mėsa“, „Krekenavos agrofirma“, Pajūrio mėsinė, „Agrovet“, „Biovelos mėsos perdirbimo padalinys“, „Grimeda“ ir Klaipėdos mėsinė. kai kurios iš jų yra išsiuntusios bandomąsias gaminių partijas.
Lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAV 2015 m. sudarė 46 mln. eurų.
Daugiausia pernai eksportuota pieno ir pieno produktų, paukščių kiaušinių, natūralaus medaus, gyvūninės kilmės maisto produktų – už 27 mln. eurų.
Malybos produkcijos, salyklo, krakmolo, inulino, kviečių glitimo eksportuota už 11 mln. eurų.
Už 961 tūkst. eurų išgabenta gaminių iš mėsos žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių.
Gaminių iš javų miltų, krakmolo arba pieno, miltinių konditerijos gaminių – už 2 mln. eurų, įvairių maisto produktų – už 1,5 mln. eurų.
