Pradinė kaina – šeši tūkstančiai dolerių, rašo Anastasija Solonovič portale naviny.by su nuoroda į svetainę „Belorusskaja bonistika“ („Baltarusijos bonistika“; žodis „bonistika“ kilęs iš prancūziško žodžio „bonistique“ – išėjusių iš apyvartos ir tapusių kolekcionavimo objektu popierinių pinigų kaip istorinių dokumentų tyrimas. – Red.).
Šie banknotai buvo atspausdinti Vokietijoje 1993 metais, bet taip ir neišleisti į apyvartą: šalyje pasikeitė valdžia (1994 metų liepos 10 d. šalies prezidentu buvo išrinktas Aliaksandras Lukašenka. – Red.), ir pinigai su LDK simboliais tapo nebereikalingi.
„Visi banknotai, skirti parduoti „Stack’s Bowers Galleries“ aukcione („Stack’s Bowers Galleries“ – seniausi Amerikos aukciono namai, parduodantys retas monetas ir popierinius pinigus pasaulio kolekcininkams, – Red.), be jokios abejonės, yra autentiški, mat ekspertai juos nuodugniai patikrino.
Visi šeši banknotai buvo parduodami kaip viena partija, nustačius pradinę kainą – 6000 dolerių (apie 5360 eurų). Bet norinčių atlikti pradinį statymą neatsirado. Tačiau „Stack’s Bowers Galleries“ pasiekė to, kad visuomenė gali pamatyti legendinės sunaikintos baltarusiškų banknotų laidos visų šešių nominalų kokybiškus atvaizdus“, – rašo „Belorusskaja bonistika“.
Buvęs Baltarusijos nacionalinio banko vadovas Stanislavas Bogdankievičius, kuris institucijai vadovavo tuomet, kai buvo spausdinami naujieji banknotai, ant kurių yra jo parašas, mano, kad kupiūrų pavyzdžiai iš tiesų yra autentiški. Ar buvo sunaikinti visi banknotai, jis sako nežinąs, bet kol dirbo Nacionalinio banko vadovu, jie buvo saugomi.
„Kada juos sunaikino, man nežinoma, ir apskritai ar juos sunaikino, – sakė jis. – Aš manau, kad juos sunaikino, bet jie greičiausiai kokius dešimt metų gulėjo Mačiuliščiuose (Mačiuliščiuose dislokuotos karinės dalies saugykloje, – Naviny.by).
Jie buvo padėti į saugyklą ir laukė savo valandos, juk ir dabartiniai pinigai buvo pagaminti 2009 metais, o į apyvartą išleisti 2016 metais. Iš pradžių manė, kad galbūt praeis kiek laiko, ir bankas išleis juos į apyvartą kaip pinigus, kadangi iki tol tai buvo tik paprasčiausi popieriai, ne pinigai, pinigais jie tampa tik tada, kada valstybė jiems suteikia mokėjimo priemonės statusą. Aš manau, kad naujajai valdžiai jie jau nepriimtini, kadangi ten ir Vytis, ir mano parašas“.
„Tikriausiai juos sunaikino, bet iš kur atsirado tie blankai (banknotų pavyzdžiai, – Red.), aš net nežinau“, – pridūrė jis.
Pasak S.Bogdankievičiaus, kai jis buvo Nacionalinio banko vadovas, kupiūrų pavyzdžiai buvo saugomi atskirai nuo likusių banknotų – Nacionalinio banko pastate.
„Ne ten, kur visi pinigai. Jie nebuvo vežami iš pastato, bet taip buvo mano laikais, o praėjo labai daug laiko...“, – sakė jis.
Buvęs Nacionalinio banko vadovas pridūrė, kad iš fabriko, kur buvo spausdinami pinigai, išvežė net maketus, pagal kuriuos juos spausdino.
Bonistas Valerijus Blockis irgi mano, kad aukcionui skirti banknotai autentiški. O pradinę kainą jis laiko per didele, kadangi paskelbus informaciją apie parduodamą banknotų pavyzdžių partiją sužinota dar apie dešimtį tokių partijų. Jos buvo parduodamos ne aukcionuose, o slapta, su sąlyga, kad informacija apie sandorio objektą nebus viešinama.
Bonistas yra įsitikinęs, kad mažos paklausos priežastis – aukšta kaina ir reklaminės kampanijos nebuvimas.
„Viskas vyko ramiai ir nepastebimai. Tik po to, kai aukcionas baigėsi ir niekas nepareiškė noro pirkti, ši istorija iškilo viešumon. O jeigu iš anksto būtų padaryta atitinkama reklama Baltarusijoje, aš manau, kas nors būtų nupirkęs. Bet šeši tūkstančiai (dolerių, – Red.) – manau, kad tai per daug“, – neslėpė nusivylimo, kad kolekcininkų nesudomino baltarusiški pinigai V.Blockis.
Parengė Leonas Grybauskas
