Jau devynerius metus apgyvendinimo paslaugas rąstiniuose nameliuose poilsiautojams teikiantis verslininkas Vaidas Rapalis atviras – pradžia nebuvo lengva, o ir dabar tenka kasdien taikytis prie didelės konkurencijos rinkoje.
– Kokios buvo didžiausios kliūtys sėkmingai verslo pradžiai?
– Tai buvo ne tiek biurokratinės kliūtys, bet su žemės grąžinimu, vykdoma žemės reforma susiję klausimai. Sunku buvo pakeisti žemės paskirtį, išspręsti su detaliaisiais planais susijusias problemas. Dabar jau ši tvarka supaprastinta, bet anuomet tai užtrukdavo metų metus. Įsivaizduokite, detaliojo plano parengimas užtruko apie trejus metus. Galiausiai, kai jau mačiau, kad kitos išeities nėra, rąstinius namelius poilsiavietės teritorijoje pradėjau statyti kaip laikinus statinius. Tiek poilsiavietės įrengimas, tiek visų dokumentų tvarkymas buvo lygiagrečiai vykstantys procesai.
– Kada nors bandėte apskaičiuoti, kiek per visus savo veiklos metus priėmėte poilsiautojų?
– Ne, to daryti nebandžiau, bet po kiekvieno sezono peržiūriu, koks buvo užimtumas. Paprastai skaičiuoju, kiek dienų per sezoną „dirba“ namelis. Jei sezonas geras, jo užimtumas yra maždaug 50 dienų. Dažniausiai išvedu vidurkį, skaičiuoju ne konkretaus statinio apgyvendinimo užimtumą, bet apskritai užpildytų dienų skaičių dalinu iš nuomojamų objektų skaičiaus. Jei namelių užimtumo vidurkis – 50 dienų per metus, vadinasi, sezonas buvo geras. Šią vasarą, atrodo, pavyko dirbti tik 30 dienų.
– Ar sulaukiate svečių žiemą?
– Tik ketverius metus dirbau žiemą, bet daugiau to nedarau. Tai nepasiteisina, nes parą prieš atvykstant poilsiautojams reikia šildyti patalpas, o jie atvyksta tik vienai nakčiai – dažniausiai sutikti Naujųjų metų. Net jei žiemą atvykstama tik savaitgaliui, tai vis tiek labai trumpas nakvynės laikas. Dabar dirbu tik iki pirmųjų didžiųjų šalčių. Kai tik sinoptikai pradeda prognozuoti 10 laipsnių šaltį, mes ir užsidarome.
Yra ir kitų niuansų – Šventojoje žiemos metu nėra nė vienos veikiančios kavinės, tad net ir atvykę žmonės paprasčiausiai neturėtų kur nueiti pavalgyti.
– Ar nesijaučia Šventosios verslininkai podukros vietoje dėl valdžios požiūrio į investicijas šioje gyvenvietėje?
– Visos lėšos ir investicijos skiriamos Palangai. Jei atvyksta koks nors potencialus investuotojas, jis tuojau pat gundomas investuoti būtent ten. Priežastis paprasta: didelė dalis savivaldybės tarybos narių savo verslus turi būtent Palangoje. Taip ir išeina, kad pirmiausia prioritetai skiriami Palangai, Šventoji paliekama taip, kaip yra...
Reikalai pajudėjo prieš keletą metų, kai buvo sukurta aktyvi bendruomenė. Taip po ilgo ir varginančio susirašinėjimo po truputį imta skirti lėšų – nutiesti keli šaligatviai, sutvarkyta pora gatvių. Anksčiau nebuvo net patogaus priėjimo prie jūros. Tiesa, pati gyvenvietė pasikeitė smarkiai: per pastaruosius 5–6 metus Šventojoje atsirado ištisi nuomojamų namelių rajonai.
– Kokiam turistų segmentui patraukliausia Šventoji?
– Šeimoms su vaikais. Viešbučių turime mažai, daugiausia nuomojami individualūs nameliai. Teko dirbti su švedais, tai akivaizdu, kad mes nemokame savęs reklamuoti. Švedų nedomina apgyvendinimo sąlygos, jiems norisi matyti pajūrį, kopas. Prioritetai teikiami švariai gamtai, o jau paskui galvojama apie apgyvendinimo paslaugų kokybę.
– Buvo daug diskutuota apie tai, kad pabranginti keltai ir įvesti nauji įvažiavimo mokesčiai į Kuršių neriją nukreips ekonominių poilsiautojų srautą ir į kitus Lietuvos pajūrio kurortus. Ar taip ir nutiko?
– Iš dalies taip, bet yra gana keistų valdžios sprendimų. Pavyzdžiui, vadinamasis pagalvės mokestis buvo vienas litas, o staiga tapo vienu euru. Taupantys poilsiautojai gali apsistoti nameliuose be patogumų, kur lovos kaina yra penki eurai, o štai pagalvės mokestis už savaitę sudaro jau septynis eurus. Tai poilsiautojams paprasčiausiai per brangu, nes tie septyni eurai – tai savaitei vienam žmogui, bet juk atvyksta visa šeima.
Planuojama įvesti penkių eurų įvažiavimo mokestį, bet lietuviai sėkmingai išpirko didžiąją dalį Papės pajūrio ir ten labai aktyviai ruošiasi perimti dalį poilsiautojų srauto. Užsiimama ne tik kelių tiesimu ir naujų poilsinių įrengimu, atidaromos ir naujos parduotuvės.
– Jau kuris laikas pasitelkus įvairius skaičiavimus mėginama įrodinėti, kad atostogos Lietuvos pajūryje vidutines pajamas gaunančiam lietuviui yra paprasčiausiai neįkandamas malonumas. Pritariate?
– Tai mitas. Sezonas labai trumpas, tad nėra pigu, tačiau kas ieško, tas randa. Jei suskaičiuosime prabangiausią nakvynę, pramogas ir maitinimąsi, tai taip, gausime įspūdingą sumą. Tačiau jei poilsiautojai maistą ruošia patys, bendras kelionės išlaidas tikrai galima sumažinti. Viskas priklauso nuo to, ko iš tiesų žmogui reikia.
Kalbant apie kainas, mėgstama suplakti nakvynės kainas poilsiavietėse ir privačiame sektoriuje. Tikrai termometro stulpeliui pakilus aukščiau visi skuba didinti kainas, kaip ir atvirkščiai. Jei žmogus rezervuoja nakvynę prieš mėnesį ar du, juk atšilus orams negaliu ta proga ir jam kainų pakelti.
– Kokiam laikui ilsėtis dažniausiai atvykstama į Šventąją?
– Per pastaruosius 2–3 metus poilsis labai sutrumpėjo – dabar poilsiaujama vos kelias paras. Veikiausiai taip yra dėl to, kad žmonės bando pagauti gerus orus. Šių metų liepą buvo labai prasti orai, ir nors nakvynę žmonės rezervuodavo dešimčiai dienų, po trijų dienų kraudavosi lagaminus ir važiuodavo namo. Šventojoje nėra kur nueiti vakare – nei vandens parko, nei teatro – nieko nėra. Tik kavinės, kuriose brangu.
Šventoji – ideali vieta poilsiui su vaikais. Žinoma, būna tokių atvejų, kai senelis su anūku apsigyvena naktinio klubo pašonėje ir po poros parų atsikrausto pas mus, nes užmigti neįmanoma.
Šią vasarą dingo poilsiaujantys lietuviai emigrantai, kurie nuolat dirba Anglijoje. Anksčiau jų atvykdavo labai daug, o šiemet jų nesulaukėme.
Mitas ir tai, kad mes čia trankiai atidarinėjame atostogų sezoną. Be Joninių, nėra jokių minčių apie sezono atidarymą, nes kurorte nėra žmonių. Iki Joninių atvyksta tik pavieniai poilsiautojai, o dirbti pradedame tik birželio pabaigoje ir tai trunka iki Žolinės. Po jos verslininkai masiškai baigia veiklą.
Mums labai trūksta renginių. Štai birželio mėnesį buvo suorganizuota baikerių šventė Šventojoje ir nakvynės vietos buvo užpildytos, kavinės dirbo, visi buvo patenkinti. Renginiai padėtų pritraukti daugiau svečių.
– Kokių keisčiausių pageidavimų teko girdėti iš poilsiautojų?
– Lietuviai nėra priekabūs. Nori rasti švarą ir tvarką, tai savaime suprantama. Rusų turistai reiklesni. Būna taip, kad atvyksta 2–3 žmonės, turi vos keturias lėkštes, bet būtinai reikia indaplovės.
– Labiau laukiate poilsiautojų lietuvių ar užsieniečių?
– Norėtųsi sulaukti daugiau užsieniečių, nes jie atvyksta ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, jei poilsiautojas atvyksta iš Maskvos, jis būna 10–21 dieną. Tokių poilsiautojų neveikia lietuviški orai, jie išbūna visą atostogų laiką, o lietuviai dažnai po pirmos paros važiuoja namo dėl prastų orų.
