Sinoptikams dar nesiimant prognozuoti, kokia laukia žiema ir kitų metų vasara, verta prisiminti senolių išmintį „roges ruošk vasarą, ratus – žiemą“. Rizikos valdymas ūkininkams tampa itin svarbiu veiksniu. Vienas iš efektyviausių būdų ją suvaldyti ir išvengti didelių nuostolių – augalų ir pasėlių draudimas. Pasak draudimo atstovų, šalies ūkininkai itin suaktyvėja rudens sezonu, be to, pastebimas ir didėjantis besidraudžiančiųjų skaičius. Praėjusiais metais šalies ūkininkai apdraudė 199,6 tūkst. hektarų plotą, šiais metais – jau 210,3 tūkst. hektarų.
„Neprognozuojamos ir permainingos klimato sąlygos visais laikais buvo didžiausias ūkininkų galvos skausmas. Vis dar nemažai ūkininkų įsitikinę, kad draudimo paslauga – per brangi, o apie nuostolius susimąsto tik įvykus nelaimei, kai jau būna per vėlu. Čia kaip loterija – laimėsi arba ne. Vis dėlto neprognozuojami orai pastaraisiais metais yra geriausias įrodymas, kad apdrausti auginamus augalus yra būtina. Juo labiau, kai dalį įmokų kompensuoja Europos Sąjungos (ES) fondai. Nelaimės atveju draudimas tampa itin reikšmingas, ypatingai smulkesniems ūkiams siekiant vėl atsistoti ant kojų“, – sako Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Aušrius Kučinskas.
Parama iš ES
Paprasčiausias būdas bent dalinai minimizuoti veiklos sąnaudas – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP), kurioje numatyta parama augalų ir pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti nuo sausros ir (arba) iššalimo. Nuo šių metų šios įmokos kompensuojamos ne tik valstybės lėšomis, bet ir iš ES biudžeto.
Paraiškas pagal KPP programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“ galima teikti iki šių metų gruodžio 30 dienos. Nepriklausomai nuo to, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne, pareiškėjas, apdraudęs pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiama nuo didesnių kaip 30 proc. nuostolių, gali tikėtis iki 65 proc. kompensuojamos draudimo įmokos sumos. Ši suma neturi viršyti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis. Dydžiai nustatomi žemės ūkio ministro įsakymu. Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimantys ūkininkai.
Kompensacijos – tik aktyviems ūkininkams
Nors papildomų kriterijų ar atrankos balų sistema siekiantiems draudimo įmokų kompensacijos nėra taikoma, viena esminė sąlyga yra ta, kad ūkininkas privalo būti aktyviu žemės ūkio veiklos subjektu. Tai reiškia, kad aktyviu save laikantis ūkininkas vykdo tiesioginėmis išmokomis remiamą veiklą ir vadovaujasi žemės ūkio veiklos kriterijais.
Aktyvumą įrodo ir vienas iš trijų aspektų: ūkininko metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų ne žemės ūkio veiklos pajamų, jo vykdoma žemės ūkio veikla turi būti reikšminga, t. y. kai pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų praėjusių metų pajamų, arba pagrindinė jo veikla – žemės ūkio veiklos vykdymas. Iš karto tinkamais pareiškėjais laikomi tie, kurių bendra ES tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus neviršija 5 000 eurų.
Tinkamumas gauti finansavimą vertinamas pagal paramos prašymo pateikimo dieną gautus dokumentus. Norintys kompensuoti pasėlių ir augalų draudimo įmokas ūkininkai turės kreiptis į savivaldybes, kuriose yra įregistruota jų žemės ūkio valda.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
