Šių metų pradžioje kariuomenės Materialinių resursų departamento organizuotą pirkimą laimėjo jau daugelį metų kariškiams įvairius skiriamuosius ženklus gaminanti bendrovė „Ivega ir Ko“, įsikūrusi Marijampolėje.
Ji įsipareigojo reikiamą skaičių siuvinėtos ir austos atributikos pateikti už 1 mln. 11 tūkst. eurų.
Iššūkį marijampoliečiams bandžiusios mesti dvi stambios Kauno bendrovės „Sabelijos prekyba“ ir „Nortijos grupė“ liko be nieko, nors pasiūlė tokius pat gaminius kariuomenei už 370 tūkst. eurų. Kauniečių siūlymas esą neatitiko techninių reikalavimų.
Neįtiko dygsnių kryptis
Tačiau didžiulę patirtį siuvinėjant įvairią produkciją turinčių Kauno įmonių atstovus pribloškė kariškių nurodyti trūkumai.
„Iškreivintos ženklo simbolių linijos, skiriasi atskirų simbolių elementų siuvinėjimo kryptys, skiriasi siuvinėjimo siūlų spalva“, – paaiškino viešojo pirkimo komisija, kodėl netiko antsiuvas su Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ženklu.
Kauno bendrovės, siekdamos įrodyti, kad gali įvykdyti kariškių užsakymą, iš viso pateikė šešis austų ir siuvinėtų antsiuvų pavyzdžius, tačiau nė vienas jų netiko.
Pavyzdžiui, Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų generolų iškilmingoms progoms skirtas uniformas puošiantys trikampėliai su išsiuvinėtomis ąžuolo lapų šakelėmis netiko, nes šakelės buvo išdygsniuotos ne ta kryptimi.
Be kitų trūkumų, įvardyta, jog generolo majoro laipsnį žymintys antsiuvai, prisiuvami prie iškilmingoms progoms skirtos uniformos, irgi neatitinka pirkėjo pavyzdžių – dėl prisiūto papildomo flizelino sluoksnio tapo per standūs.
Trūkumai – smulkmeniški
„Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, nei koks turi būti flizelino sluoksnis, nei į kurią pusę turi būti pasvirę dygsniai siuvinėjant.
Nebuvo nurodyta nei linijų storis, nei spalvų kodai. Mes turėjome tik paveikslėlius ir galimybę pamatyti jau turimus kito tiekėjo pavyzdžius, pagal kuriuos ir pateikėme savus, kaip įrodymą, jog turime techninių galimybių įvykdyti šį užsakymą.
Be to, visus pirkėjo įvardytus trūkumus buvo įmanoma nesunkiai pašalinti. Juk antsiuvus siuvinėja ne močiutės kaime, o patyrę specialistai, dirbantys aukščiausios kokybės automatinėmis mašinomis.
Siuvinėjimo dygsnių kryptį galima pakeisti vos keliais klavišų spustelėjimais. Jei netinka spalvos – irgi jokių problemų. Dirbame su aukščiausios kokybės siūlų gamintojais, kurie gali pasiūlyti du tūkstančius siūlų atspalvių. Kai kuriais atvejais būtų užtekę pakeisti vieną siūlą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo „Nortijos grupės“ projektų vadovė Edita Džiaugienė.
Anot bendrovės atstovės, jeigu jų ir konkurentų pasiūlyta kaina skirtųsi ne šimtais tūkstančių eurų, dar būtų galima suprasti tą kabinėjimąsi dėl dygsniavimo krypties ar linijos storumo, bet „dabar susidarė įspūdis, kad mes tiesiog kažkam trukdome“.
E.Džiaugienė taip pat atkreipė dėmesį, kad visus trūkumus esą nustatė Lietuvos kariuomenės vado įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Tačiau ji abejojo, ar kariuomenė gali turėti tokios siauros specializacijos ekspertų.
Buvo pašalinti ir anksčiau
Bendrovės „Sabelijos prekyba“ plėtros direktorė Irena Levinskienė irgi įsitikinusi, kad nurodyti trūkumai smulkmeniški ir juos buvo galima pataisyti pasirašius preliminarią sutartį – tai numatyta konkurso sąlygose.
„Pateikdami savo pavyzdžius mes tik siekėme įrodyti, kad galime pasiūlyti ne prastesnę produkciją už tą, kurią kariuomenė dabar perka daug brangiau“, – aiškino I.Levinskienė.
Galimybė pigiau įsigyti siuvinėtos bei austos atributikos kariškių nesudomino ir prieš dvejus metus. 2014 metų pradžioje vykusį panašų konkursą irgi laimėjo „Ivega ir Ko“, nors „Sabelijos prekybos“ ir „Nortijos grupės“ pateiktas siūlymas buvo net 1,1 mln. litų (325 tūkst. eurų) pigesnis.
Tuomet kauniečiai iš konkurso buvo pašalinti dėl visiškai formalių priežasčių – esą bendrovei išduotas ISO 9001 standartas kurti, gaminti asmeninės apsaugos priemones ir jomis prekiauti neleidžia užsiimti kitokių drabužių siuvimu.
„Absurdiškiausia, kad tada kelią mums užkirtęs trūkumas šįkart niekam neužkliuvo. Dabar prikibo kitur. Matyt, pamatė, kad galima melžti valstybę – jei prieš dvejus metus pavyko į šoną nukreipti milijoną litų, kodėl nenusukti daugiau“, – kalbėjo I.Levinskienė.
Taisyklės – geležinės
Tačiau Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktorius pulkininkas leitenantas Konstantinas Andrejevas tvirtino, kad viešųjų pirkimų komisija privalo atmesti pasiūlymą, jei jis neatitinka techninių reikalavimų, ji taip pat negali nukrypti nuo savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų net tuo atveju, jeigu išbrokuotas siūlymas pasirodytų priimtinesnis.
„Konkurso dalyviai turėjo pateikti prekių pavyzdžius, kad galėtume įsitikinti, ar bendrovė galės pagaminti tinkamą produktą.
Šiuo atveju pateikti pavyzdžiai nebuvo kokybiški – jie neatitiko mūsų turimų pavyzdžių. Taisyti ar keisti jų negalima.
Siuvinėjamų linijų storis arba dygsniavimo kryptis nebuvo detaliai aprašyta techninėje specifikacijoje, bet konkurso dalyviai turėjo galimybę pamatyti mūsų turimus antsiuvų etalonus ir pagal juos pateikti savo pavyzdžius.
Jeigu įmonės negali užtikrinti, kad jų pateikti pavyzdžiai atitiktų tą etaloną, vadinasi, gali kilti abejonių, ar jos ateityje galėtų vykdyti savo įsipareigojimus“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas.
Pasiteiravus, ar protinga mokėti už tą patį daiktą dvigubai brangiau, K.Andrejevas samprotavo, jog pasakyti, ar buvo permokėta, yra subjektyvus dalykas: „Jei pasirinktume laimėtoją tik pagal kainą, o nekreiptume dėmesio, ar pasiūlymas atitinka reikalavimus, kitas tiekėjas galėtų apskųsti mūsų sprendimą teismui ir būtų visiškas teisus.“
Beje, Materialinių resursų departamento vadovas negalėjo atsakyti, kas pagamino pavyzdžius, pagal kuriuos viešųjų pirkimų komisija vertino konkurso metu pateiktus kitų gamintojų pavyzdžius.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, juos yra pagaminusi „Ivega ir Ko“.
Tarnyba nevertino
* Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) buvo pasiekę skundai dėl galbūt nepagrįstai atmesto pasiūlymo kariškiams tiekti siuvinėtą bei austą atributiką.
* „Gavusi pretenziją VPT kreipėsi papildomos informacijos į perkančiąją organizaciją. Perkančioji organizacija pateikė paaiškinimus, pirkimas nebuvo perduotas vertinti“, – paaiškino pirkimų prievaizdai.
