64 metų psichologas Arūnas Kuras iš Švedijos į Lietuvą atgabeno jau penkias naudotas jachtas.
Naršydamas internete jis pastebėjo, kad Švedijoje yra didžiausias senų jachtų pasirinkimas, o kainos mažesnės nei Lietuvoje. ėl švedams netinka, o Švedijoje – 8 milijonai gyventojų ir vienas milijonas jachtų arba nedidelių laivelių.
Vis dėlto A.Kuras įsitikino – pirkti senas jachtas Švedijoje ir jas pardavinėti Lietuvoje tikrai neverta – gabenimo išlaidos didelės, rūpesčių daug, o pirkėjų – vos vienas kitas.
Dvi jachtos viename vilkike
Išsiruošus pirkti jachtos tam prireikia bent savaitės.
Prieš kelionę reikia rasti bent kelis parduodamus laivus, o kartais – ir sumokėti rankpinigius.
Anot vilniečio, dažniausiai jachtos būna labai nudrengtos.
Blogiausią A.Kuras nusipirko norėdamas sutaupyti: vienos jachtos gabenimas kainavo 800 eurų, dviejų – 1000 erų.
„Pagalvojau – nusipirksiu dar vieną ir uždirbsiu“, – pasakojo A.Kuras.
Bet skubotai pirktą jachtą Lietuvoje vos pavyko parduoti – be nuostolio, bet išsimokėtinai.
Nepasitiki lietuvių bankais
Švediškų jachtų kainos svyruoja nuo 500 iki 500 tūkst. eurų. Lietuviai taikosi į kainuojančias 3–7 tūkst. eurų – iš labiau apleistų nieko gera verčiau nesitikėti.
Tačiau parduodantys jachtas švedai dažniausiai šnairuoja į lietuvius – galbūt jau yra susidūrę su aferistais. Ypač jie nepasitiki mūsiškiais bankais.
Vieni reikalauja mokėti tik grynaisiais, o kiti prašo dar ir nuvažiuoti į banką ir jų akivaizdoje įmokėti pinigus į jų sąskaitą.
Prie kelto – policininkas
Jei jachta nėra aukštesnė nei 4 metrų ir ne platesnė nei 2,5 metro – ją iš Švedijos galima parsigabenti vilkiku.
Užkeltą ant ratukų jachtą, atrodo, nesunku parsivežti. Bet su ratukais Švedijoje galima judėti vos 30 kilometrų per valandą greičiu.
Prie kelto Klaipėdoje paprastai jau laukia bausti pasirengęs policininkas: neregistruotais Lietuvoje ratukais važiuoti negalima, o kaip nuvažiuoti iki registracijos vietos, jam nerūpi.
Pigiausia didelę jachtą parsiplukdyti. Jei orai geri, tai užtrunka kelias paras. Bet tenka samdytis kapitoną.
Pavadina savais vardais
„Parsigabentą jachtą reikia paremontuoti.
Tačiau Lietuvoje labai brangios detalės, todėl viską susipirkti reikia jau Švedijoje.
Paprastai įranga dar būna visai gera, bet daugiausia rūpesčių kelia burės. Kartais tenka pakeisti visas bures“, – pasakojo vilnietis.
Labai dažnai tenka ir švedišką jachtą kaip nors pavadinti – švedai nemėgsta joms duoti vardų.
A.Kuras pardavė dvi parsigabentas jachtas, o keturias laiko skirtinguose Lietuvos ežeruose – tris švediškas ir vieną įsigytą Lietuvoje.
Tačiau pašnekovas dažnai nedrįsta sakyti, kad turi 4 jachtas.
Kai kuriems žmonėms jachta vis dar yra išskirtinės prabangos ženklas.
Prieš trejus metus jis kone atsitiktinai išlaikė egzaminus ir gavo buriuotojo pažymėjimą.
„Jau trejus metus kasdien sužinau apie jachtas ką nors nauja. Kartais suprantu pats, kartais kas nors pasako, būna, kad nugirstu kalbantis“, – sako jis.
Kol kas buriuoti psichologui nelabai sekasi – visose regatose jis užėmė paskutinę vietą.
Tiesa, kartą jis gavo prizą „Už atkaklumą“.
Vietoj arklo į rankas ima vairaratį
Naglis Nasvytis
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas
„Lietuvoje jachtų niekas nestato, tad jas žmonės iš kur nors atsiveža. Buriuotojų asociacija yra išdavusi 3,4 tūkstančio buriavimo pažymėjimų. Asociacijos duomenimis, Lietuvoje buriuoja apie tris tūkstančius žmonių.
Puiku, kad žmonės arklą keičia į vairaratį. Tokie žmonės nori išsiveržti iš kasdienybės rato.“
