Paskolų portfelis mažėjo, nors gyventojai per 9 šių metų mėnesius užpildė daugiau paraiškų lizingui ir kreditui gauti nei pernai tuo pačiu metu.
Lietuvos vartojimo lizingo kredito asociacijos (LVLKA) nariai užima daugiau nei pusę nebankinės kredito rinkos. Jie per pastaruosius tris ketvirčius su gyventojais pasirašė 155 tūkst. sutarčių. Ir tai yra net 31 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2015 metais.
Taip pat LVLKA nariai per pastaruosius tris ketvirčius suteikė 90 mln. eurų paskolų, tačiau tai yra 26 proc. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Apibendrinus galima teigti, kad kredito rinkoje šiuo metu pastebimas net 30 proc. nuosmukis.
Tendencijos kinta
LVLKA valdybos pirmininkas ir kredito biuro „Creditinfo“ direktorius Andrius Bogdanovičius teigė, kad kreditavimo rinkoje šiemet yra visiškai atvirkščios tendencijos nei pernai.
„Jaučiamas kritimas tiek imant didesnius, tiek mažesnius vartojimo kreditus. Naujų kontraktų vertė iki 290 eurų per pastaruosius tris ketvirčius krito net 31,4 proc., o kontraktų virš 290 eurų – 25,8 proc.
Džiugina tai, kad asmenų, pateikusių paraiškas gauti kreditą iš LVLKA narių, skaičius per pirmus devynis mėnesius augo beveik 4 proc., o likusioje rinkoje traukėsi net penktadaliu“, – apie naujausias rinkos tendencijas kalbėjo A. Bogdanovičius.
Paraiškų atmetama daugiau
Tačiau nors norinčių gauti vartojimo kreditą paraiškų skaičius didėjo, A. Bogdanovičius teigė, kad atmetama vis daugiau kredito norinčiųjų prašymų.
„Tiek anksčiau, tiek dabar yra daug paraiškų, kurias kredito įmonės tiesiog atmeta. Net šešių iš dešimties prašiusių kreditų žmonių paraiškos buvo atmestos. Tai labai didžiulis skaičius, nes vidutiniškai buvo atmestos 62 proc. pateiktų kreditų paraiškų.
Didžioji dalis priežasčių nekinta – tai pernelyg įtempta arba bloga kredito istorija, netvarios pajamos ir kita. Tačiau pastaruoju metu gyventojams pernelyg dažnai turime sakyti „ne“ ir dėl įsigaliojusio reikalavimo visada vertinti sutuoktinio kreditingumą“, – sakė A. Bogdanovičius.
Tokiems dideliems pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo vasarį priimtas Vartojimo kredito įstatymas, kuris sugriežtino kreditų davėjų veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Į naudą?
Nuo 2012 m. gyventojai taip pat gali įsirašyti ir į nekredituotinų asmenų registrą „Nenoriu kredito“. Jame užsiregistravę jau daugiau nei 20 tūkst. gyventojų.
LVLKA direktorius Šarūnas Frolenko sakė turintis abejonių dėl registro „Stop vartojimo kreditams“ pagrįstumo.
„Verslas, prieš pradėdamas tikrinti duomenis naujame registre patiria papildomas išlaidas. Šiais ir kitais klausimais esame atviri ir pasirengę ieškoti dialogo su valstybės institucijomis.
Visgi dviženklis finansavimo nuosmukis esant ekonomikos augimui, didėjančiam užimtumui, darbuotojų atlyginimams ir sulaukiant daugiau kredito paraiškų yra neproporcingas“, – sakė Š. Frolenko.
Panašu, kad kredito rinkos reguliavimas patiems vartojimo kreditais besinaudojantiems asmenims turi teigiamų pokyčių.
Štai kredito biuro „Creditinfo“ atlikto tyrimo duomenimis, nebankinėje kredito rinkoje daugiau nei 60 dienų vėluojančiųjų mokėti įmokas buvo 3–4 proc. 2015 m. pasirašytų sutarčių. O po priimto rinkos reguliavimo įstatymo vėluojamų mokėti įmokų dalis 2016 m. pasirašytų sutarčių sudaro vos 1–2 proc.
Rinka nemiega
„Mokilizingas“ generalinis direktorius Benas Pavlauskas teigė, kad vartojimo kreditų rinka šiuo metu išgyvena savotišką revoliuciją:
“Šiuo metu pasaulio finansų rinkose vyksta tam tikri ryškūs pasikeitimai, nes vartotojai nori turėti galimybę rinktis ir ieško sprendimų, geriausiai atitinkančių jų lūkesčius – kurie būtų patogesni, greitesni, modernesni ir pigesni. Negana to, sprendimas turi būti greitas ir kitoks nei anksčiau buvusieji – tai skatina verslą ieškoti naujų būdų ir galimybių patenkinti kliento poreikiams, nes seni pradeda nebeveikti.
Kurį laiką kreditų rinkoje dominavo bankai, jie turėjo puikų paslaugų krepšelį, tačiau viskas buvo šiek tiek nesufokusuota ir nelankstu. Dabar verslas stengiasi koncentruotis į vieną ar kelias bankų atliekamas funkcijas ir pasiūlyti pigesnį ir greitesnį sprendimą. Kaip vienas iš pavyzdžių – bekontaktė mokejimo kortelė, kurią savo klientams pasiūlėme ir mes“, – sakė B. Pavlauskas.
Pasak jo, po visų pasikeitimų kreditų rinkoje, klientų srautas liko nepakitęs, nes žmonėms galimybės gauti finansavimą labai reikia:
„Sakyčiau, mūsų lizingo klientų srautas gal net šiek tiek išaugo, nes besikreipiančių skaičius šiemet, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 11 proc. Augant ekonomikai, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, galimybė gauti finansavimą yra labai reikalinga, o griežtesnis reguliavimas tai stabdo, nors vartotojų noras turėti patikimą finansinį įrankį ir galimybę prireikus įsigyti norimą paslaugą ar prekę niekur nedingo.“
