Ministerija pasistengė, kad Lietuvoje įsibėgėtų bene 7 metus vegetavęs žvyrkelių asfaltavimas, o žvyruotos kelio dangos sumažėtų šimtais kilometrų.
„Tiek daug dėmesio žvyrkeliams asfaltuoti nebuvo skiriama jau seniai. Padarėme viską, kad nebūtų nuskriausti nė vieno regiono gyventojai, o žvyrkelių asfaltavimo darbai visoje šalyje vyktų palaipsniui ir tolygiai“, – tikino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministro teigimu, geresni keliai – tai saugesnės ir patogesnės kelionės, mažiau triukšmo ir dulkių, vadinasi, geresnė žmonių gyvenimo kokybė, savijauta, sveikata ir net išsaugotos gyvybės keliuose. Be to, išasfaltuoti žvyrkeliai lemia mažesnes kelių priežiūros sąnaudas ir transporto priemonių eksploatavimo išlaidas.
2015 m. parengta trumpų žvyrkelių ruožų tarp jau asfaltuotų kelių asfaltavimo programa, dar vadinama „zebrų“ projektu, tapo didžiausiu postūmiu žvyruotų kelių asfaltavimo darbams. Šįmet pradėti darbai jau spėjo gerokai įsibėgėti.
Trumpų žvyrkelių kelio ruožų programa finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Vien tik šiais metais į žvyruotų atkarpų asfaltavimą bus investuota apie 70 mln. eurų.
Šių investicijų dydį lėmė ir šiemet 16,8 proc., palyginti su 2015 metais, padidėjusi lėšų iš KPPP dalis.
Pagal Susisiekimo ministerijos pateiktą 2016 m. KPPP finansavimo sąmatą, Lietuvos kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai buvo paskirstyta 454 mln. eurų.
Sulaukė ir ES lėšų
Lietuvoje žvyruota kelio danga virs asfaltu ne vienos programos lėšomis. Susisiekimo ministerija pasirūpino, kad žvyrkeliams asfaltuoti būtų pasitelktos ne tik KPPP lėšos, bet ir Europos Sąjungos investicijos.
„Siekiame, kad būtų išasfaltuota kuo daugiau šalies žvyrkelių, todėl tenka ieškoti įvairių išeičių kuo didesniam finansavimui gauti.
Pernai sukirtome rankomis su Žemės ūkio ministerija, kad lėšos rajoniniams keliams asfaltuoti būtų skiriamos bendromis kelių ministerijų pastangomis. Toks finansavimo modelis Lietuvoje pritaikytas pirmą kartą“, – paaiškino R.Sinkevičius.
Tąsyk Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija susitarė kreiptis dėl ES lėšų, kurios būtų skirtos žvyrkeliams, esantiems kaimo vietovėse ir skirtiems vietos susisiekimui, asfaltuoti.
Taip atsirado žvyrkelių, esančių kaimiškosiose (iki 1 tūkst. gyventojų) vietovėse ir skirtų vietos susisiekimui, rekonstravimo (gyvenviečių asfaltavimo) programa.
Šiai programai įgyvendinti buvo parengtos 159 paraiškos ir pagal jas 118 projektų skirta 14,3 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai investicijų, kartu panaudojant valstybės biudžeto bei KPPP lėšas. Iš viso bus išasfaltuota 115 km žvyrkelių. Darbus numatoma baigti kitąmet.
„Via Baltica“ tobulėja
„Gyvenimas nestovi vietoje ir pažeria vis naujų iššūkių. Transporto srautai automobilių keliuose didėja, eismo intensyvumas ir eismo saugumo poreikis – irgi.
Tad tiesiog privalu modernizuoti kelių infrastruktūrą, kad ji kaip įmanoma sparčiau artėtų prie ES standartų“, – aiškino susisiekimo ministras. Anot jo, mūsų šalies teritorijoje tarptautinė magistralė „Via Baltica“ netrukus bus vienas pažangiausių kelių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Kad kelininkai joje stengiasi įdiegti kuo daugiau naujovių, atitinkančių aukščiausius ES reikalavimus, rodo ir šiemet sėkmingai įveiktas pirmasis kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos etapas.
Jo metu atnaujinti magistralinio kelio A5 ruožai Kauno rajone nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės ribos (17,34–23,40 km atkarpa dešinėje kelio pusėje ir 21,84–23,40 km kairėje kelio pusėje).
Pastatyti nauji pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, įrengtas viadukas virš geležinkelio Mauručiuose ir vienas tunelinis viadukas.
Tarp gyvenviečių nutiesti jungiamieji keliai, kuriais Kauno priemiesčio vairuotojai galės saugiai pasiekti savo namus. Taip pat įrengtos triukšmą slopinančios užtvaros, apšvietimas Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, rekonstruoti elektros ir elektroninių ryšių tinklai, sutvarkytas pakelės drenažas. Pirmojo etapo darbai kainavo 38,5 mln. eurų.
„Tačiau tai – dar ne viskas. Antrojo rekonstrukcijos darbų etapo metu bus modernizuojamas „Via Baltica“ ruožas, nutiestas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Trečiojo etapo metu numatoma atnaujinti Marijampolės ruožą, ketvirtojo – sutvarkyti magistralinio kelio iki Prienų atkarpą“, – vardijo ministras.
Atlikus visus darbus, šis magistralinis kelias įgaus automagistralės, kuria bus galima važiuoti iki 130 km/val. greičiu, statusą. Išankstiniais duomenimis, šiuo metu keliu „Via Baltica“ per parą važiuoja apie 14 tūkst. automobilių.
Juodosios dėmės nyksta
Per pastarąjį dešimtmetį Europoje avarijų skaičių pavyko sumažinti beveik 50 proc., Lietuvoje – net 70 proc. Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos keliuose žuvo beveik 16 proc. mažiau žmonių nei per atitinkamą 2015 m. laikotarpį. Šis pusmetis buvo saugesnis dviratininkams – jų žūčių skaičius sumažėjo beveik 40 proc.
R.Sinkevičiaus įsitikinimu, nuosekliai siekti ambicingo tikslo – kad nebūtų žūčių keliuose – padeda intensyvus pažangiausių inžinerinių saugaus eismo priemonių – žiedinių sankryžų, pėsčiųjų ir dviračių takų, pėsčiųjų saugos salelių ir greičio kontrolės technologijų – diegimas.
Kad Lietuvos keliai tampa saugesni, rodo ir mažėjantis juodųjų dėmių skaičius. Šiuo metu keliuose yra 30 juodųjų dėmių, arba beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus.
Lietuva ir „Rail Baltica“
Svarbių ir reikšmingų sprendimų šiemet pavyko pasiekti ir strateginio projekto „Rail Baltica“ padangėje. Europos Komisijai nebeliko kliūčių skirti antrąją finansavimo porciją šiam projektui po to, kai visų trijų Baltijos šalių atstovai Briuselyje susitarė dėl konkursų projekto veiklai įgyvendinti skelbimo tvarkos.
„Šis susitarimas atvėrė kelius tolesniems žingsniams tiesiant europinės vėžės geležinkelio liniją visose trijose Baltijos šalyse. Svarbu tai, kad stengiamasi užbėgti už akių galimiems nesusipratimams dėl skirtingose šalyse taikomų teisės aktų, techninių parametrų ar darbo ypatumų, galinčių pakenkti sėkmingai projekto eigai, grėsmės“, – tvirtino susisiekimo ministras.
Dar vienas Lietuvai itin reikšmingas punktas yra tas, kad europinės geležinkelio vėžės jungtis nuo Kauno iki Vilniaus prilyginama „Rail Baltica“ trasai. Sutarta: visos šalys stengsis, kad jos statyba būtų finansuojama iš CEF fondo.
„Šio projekto svarba – įvairialypė. Valstybei jis reiškia dar didesnę integraciją į ES ir didesnį ekonominį saugumą, verslui – atvertus kelius greitam krovinių gabenimui į Europą, gyventojams – saugesnes ir patogesnes keliones. Tokia Lietuvą su Europa jungianti geležinkelio trasa – tai ekonomiškai pagrįsta, greita ir saugi alternatyva susisiekimui keliais“, – kalbėjo ministras R.Sinkevičius.
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis įgyvendinanti „Rail Baltica“ projektą, jau sukaupė nemažai patirties – pavyko nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos.
Pirmą projekto etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva šiemet pirmoji ėmėsi ir kito svarbaus žingsnio – europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus nuo lapkričio 10 d. pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai, be to, jau paskelbti 4 atviri rangos darbų konkursai europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti.
