Antikorupcinės aplinkos vadovas verslui parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano priemones.
„Galime pasidžiaugti, kad prie nepakantumo korupcijai prisideda ir verslo organizacijos, siekiančios, jog Lietuvoje klestėtų sąžiningas ir skaidrus verslas. Tikiu, kad bendromis pastangomis mums pavyks iki minimumo sumažinti korupcijos riziką“, – sako laikinasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šis įrankis skirtas padėti kurti ir vykdyti atsparų korupcijai verslą. Jame pateikta informacija sudaro galimybes verslo subjektams pasirinkti ir savo veikloje įdiegti siūlomas prevencijos priemones, įtvirtinti veiklos etikos principus.
Antikorupcinės aplinkos vadove siūlomų priemonių ir veiksmų įgyvendinimas neabejotinai prisidėtų prie verslo skaidrumo, mažintų korupcijos rizikas, užkirstų kelią galimoms neigiamoms pasekmėms ateityje.
Efektyvi kovos su korupcija veikla yra ypač aktuali Lietuvai, siekiant tapti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, kur šalis jau yra pakviesta pradėti derybas. Lietuvai ši narystė svarbi tuo, kad pagerintų Lietuvos ūkio konkurencingumą tarptautiniame kontekste ir padidintų pasitikėjimą valstybe.
Lietuvai stojant į EBPO bus vertinamas ir šalies verslo skaidrumas bei verslo nepakantumas korupciniams reiškiniams.
Primintina, kad šią savaitę Lietuva tapo EBPO darbo grupės dėl papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius nare. Prisijungdama prie EBPO Konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose Lietuva įsipareigojo aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir griežtai bausti kyšius užsienio pareigūnams duodančias Lietuvos įmones ir gyventojus.
Sociologinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad korupcijos problema privačiame sektoriuje yra paplitusi ir padaro šiam sektoriui didelės žalos. Dėl korumpuotų verslo organizacijų vadovų ir žemesnės grandies vadybininkų veiksmų ar sprendimų dažniausiai nukenčia organizacijų savininkai (akcininkai, dalininkai, pajininkai ir pan.).
Kai apie tokius atvejus sužino visuomenė, didžiulė žala padaroma organizacijos reputacijai, kuriai atkurti prireikia daug laiko, pastangų ir piniginių lėšų. Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, korupcija Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apytiksliai 120 mlrd. Eur.
